Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų.
Priežastys
Iki šių dienų nėra žinomos migreną sukeliančios priežastys. Manoma, kad jai atsirasti reikšmės turi paveldimumas ir šie provokuojantys faktoriai: stresas, nuovargis, miego-būdravimo režimo nesilaikymas, alkoholis, kai kurie maisto produktai (kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas), badavimas, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.
Ligos eiga
- Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas) – simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas prieš galvos skausmą;
- Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20min. ir trunka ne ilgiau kaip 60min., pasireiškia matymo įvairiais sutrikimais, įvairių kūno vietų aptirpimu, paralyžiais.
- Galvos skausmas – būdingas priepuolinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio, sustiprėjantis fizinio krūvio metu galvos skausmas, kuris, užtrukus priepuoliui, gali apimti visą galvą. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali atsirasti neryškus matymas, alkio jausmas, padažnintas šlapinimasis, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 val., jei skausmas užtrunka daugiau kaip tris paras, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.
- Sveikimo stadija – tai galutinė migrenos priepuolio stadija, jos metu galvos skausmas mažėja ir praeina, tačiau kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas.
Tyrimas
Labai svarbus klinikinis ligonio tyrimas – auros metu galima stebėti atsirandančius neurologinius simptomus. Svarbu pildyti specialų migrenos dienyną, kuriame registruojamas priepuolių dažnis, trukmė, galvos skausmo intensyvumas, lydintys simptomai, negalios laipsnis, provokuojantys priepuolį veiksniai. Toks dienynas padeda gydytojui parinkti optimalų gydymą bei įvertinti skiriamų vaistų efektyvumą. Paprastai migrenos diagnozei nustatyti pakanka detalaus ligonio ištyrimo bei tikslios galvos skausmų anamnezės, tačiau migrenos tipo galvos skausmus gali simuliuoti kiti organiniai centrinės nervų sistemos susirgimai, todėl, atsiradus nuolat pasikartojantiems galvos skausmams, reikalingi papildomi tyrimai. Atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, tiriamas akių dugnas, registruojama elektroencefalografija. Sergančiam migrena pacientui, šių tyrimų metu jokių sutrikimų nenustatoma.
Migrenos medicininis gydymas
Vaistus turi skirti gydytojas. Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas. · Migrenos priepuolio gydymas:
- Pacientui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje;
- Efektyviausi stipraus priepuolio gydyme vaistai yra triptanai (sumatriptanas, zolmitriptanas);
- Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ir analgetikai (silpnam ir vidutiniam priepuoliui gydyti);
- Pykinimą ir vėmimą slopinantys vaistai (metoklopramidas).
Profilaktinį gydymą sudaro:
- galvos skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas (tam tikrų maisto produktų, ydingo režimo, alkoholio);
- psichoterapija;
- fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai,);
- akupunktūra;
- medikamentinis gydymas (propranololis, amitriptilinas, verapamilis, valproino rūgštis).
Migreninė būklė (kuomet priepuolis užtrunka ilgiau nei 72 valandas) yra gydoma kortikosteroidais ar neuroleptikais.
Komplikacijos
Skiriamos dvi pagrindinės migrenos komplikacijos: Ų Migreninė būklė; Ų Migreninis smegenų infarktas. Tačiau be šių pagrindinių komplikacijų dažnai pasikartojantys migrenos priepuoliai gali rimtai sutrikdyti kasdienę pacientų veiklą, sumažinti darbingumą, sukelti depresijos simptomus.
Patarimai ir profilaktika
Raktiniai žodžiai
Migrena, Galvos skausmas, Skausmas, Epizodinis
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2012.04.18
B grupės vitaminai ypač svarbūs nervų sistemos sveikatai. Kai jų trūksta, greičiau pavargstame, silpsta atmintis, dažniau skauda galvą, kamuoja migrena, padidėja dirglumas, gali nemaloniai tvinkčioti ar trūkčioti raumenys, varginti tirpimai, lūžinėti nagai, slinkti plaukai. Daugiau...
2011.10.04
Arbatos sudėtyje randama apie 300 medžiagų, kurių reikšmė organizmui skirtinga. Svarbiausios iš jų: fenolininiai junginiai, katechinai, pektininės medžiagos, spiritai, rūgštys (gintaro, citrinos, pieno, amino), purino dariniai (kofeinas, guaninas, adeninas, teofilinas, teobrominas), pigmentai, vitaminai, fermentai, mineralinės ir aromatinės medžiagos, o taip pat baltymai, celiuliozė ir krakmolas. Daugiau...
2011.09.22
Migrena kankina milijonus žmonių kiekvienais metais visame pasaulyje, apie 60% iš jų yra moterys. Gerai, kad egzistuoja daugybė natūralių ir paprastų būdų, kuriuos galima pasitelkti į pagalbą siekiant išvengti migrenos arba sumažinti negalavimo simptomus, jei netikėtai užklumpa galvos skausmas. Daugiau...
2011.08.29
Arbata, ypač žalioji, teigiamai veikia virškinimo organų sistemą, nes absorbuoja kenksmingas organizmui medžiagas, sutraukia žarnyno gleivinę, gerina žarnyno tonusą. Daugiau...
2011.08.19
Homeopatija veikia lėtai.Homeopatija gana greitai veikia esant ūmioms kondicijoms: infekcijoms, karščiavimui, viduriavimui, t.t. O štai lėtinės ligos, tokios kaip psoriazė, gydymas homeopatija gali užtrukti kur kas ilgiau. Daugiau...
2011.08.18
Į klausimus apie moterų ligas ir skausmus atsako Vilniaus Šeškinės poliklinikos akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Vilma Vasjanova. Daugiau...
2011.08.04
Galvos skausmas – vienas labiausiai paplitusių, nepakenčiamų kasdienybės negalavimų, kuriuo skundžiasi ir vaikai, ir seneliai. Nuo jo kenčia kas devintas mūsų šalies gyventojas. Kaip su juo grumtis? Daugiau...
2011.07.25
Daugelis žmonių, norėdami išsikapstyti iš depresijos gniaužtų, vartoja farmacinius vaistus, antidepresantus. Kiti – įvairius pakaitalus, netgi vaistažoles.
Vienas geriausių natūralių pakaitalų yra 5–HTP (5-hidroksitriptofanas).
Daugiau...
2011.07.25
Skausmas nėra įrašytas į Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtų dešimties dažniausių mirtingumo ir invalidumo priežasčių sąrašą, bet žymiausieji pasaulio skausmo medicinos specialistai tvirtina, kad skausmas invalidizuoja ir net žudo. Daugiau...
2011.06.03
Per karščius apie save primena visos chroniškos ligos. Ypač atsargūs turi būti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis žmonės. Kaip suteikti pagalbą patyrusiajam šilumos ir saulės smūgį?
Daugiau...
2011.05.31
Pasaulinė Sveikatos apsaugos organizacija 1987 metais paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline nerūkymo diena. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o jei pavyks – tai ir visai mesti šį pomėgį. Kaip tai padaryti, tikimės, kad padės mūsų patarimai. Daugiau...
2011.05.02
Maisto priedai - tai natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą gamybos metu, siekiant suteikti pageidaujamų skonio ar kitų technologinių savybių. Kiekvienas maisto priedas turi savo cheminį pavadinimą ir žymimas E raide ir skaičiumi. Daugiau...
2011.04.04
Gydomieji sulčių mišiniai badavimu gydantis kai kurias ligas. Plačiau...
Daugiau...
2011.03.16
Šiuolaikinėje aromaterapijoje eterinis melisų aliejus vartojamas įvairiais būdais kaip širdies tonizuojamoji priemonė, tinka gydyti tachikardiją, hipertenziją, šalina menopauzės sindromą, problemas ir priešmenstruacinę įtampą, menstruacijų sutrikimus, neramumo, pykčio, depresijos, panikos, šoko būsenas. Daugiau...
Peršalimai, gripas, ŪRS ir kitos „žiemos negandos” užpuola ne lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jie jau įprasti, ir tiesiog numatomai - tradiciniai. Bet yra ir labiau specifinių, be to visai nemalonių sveikatos problemų. Kokios jos ir kaip gelbėtis?
Daugiau...
Tai sveiko maisto „karštasis sąrašas“. Jį sudaro 28 patys vertingiausi maisto produktai. Kartu pateikti patarimai kaip juos vartoti.
Daugiau...
Akupunktūra padeda atkurti organizmo pusiausvyrą ir įjungia vidinius mechanizmus, leidžiančius pačiam organizmui susidoroti su liga.
Daugiau...
Galvos skausmas yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų, pasireiškiančių įvairaus amžiaus žmonėms. Vien tik migreniniai galvos skausmai kankina 12 proc. gyventojų. Daugiau...
Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog migrena yra paplitusi labiau nei tokios žinomos ligos kaip bronchų astma, cukrinis diabetas ir epilepsija kartu sudėjus. Migrena serga maždaug vienas iš dešimties besiskundžiančiųjų galvos skausmu. Ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Daugiau...
Mes vis dažniau patikime savo sveikatą žmonėms, kurių požiūris į mediciną paremtas ne oficialiosios medicinos pagrindais. Daugiau...
Vitaminas B2 - tai lengvai pasisavinamas vitaminas, kurio organizme kaupiama labai mažai, todel jo atsargos turi būti papildytos kasdien. Daugiau...