Miastenija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Miastenija – tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Normalios nervinės skaidulos perduoda impulsus raumenims per specialias jungtis (sinapses). Sinapsę sudaro nervo galūnė, raumens skaidula ir tarpas tarp jų, užpildytas specifinėmis cheminėmis medžiagomis, iš kurių svarbiausia – acetilcholinas. Miastenijos atveju yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Tai gana reta liga. Sergamumas įvairiose šalyse svyruoja nuo 25 iki 125 iš 1 milijono gyventojų. Liga paprastai pasireiškia 20-30 gyvenimo metais, rečiau liga nustatoma vaikystėje ar paauglystėje. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.

Priežastys

Miastenija – dažniausiai savarankiška liga. Jos sukėlėjas nežinomas. Pagrindinė teorija, aiškinanti miastenijos išsivystymo mechanizmą, yra autoimuninė. Manoma, kad organizmo imuninės sistemos pakitimo pasekoje pradedamos ardyti nuosavos struktūros. Miastenijos atveju pakitusi imuninė sistema gamina specifinius baltymus (autoantikūnus), kurie atakuoja nervų-raumenų jungtis, ardo acetilcholino receptorius ir taip sutrikdo impulso perdavimą iš nervo į raumenį. Nėra visiškai aišku, kodėl konkretus organizmas pradeda ardyti savo audinius. Gali būti paveldimas polinkis sirgti autoimuninėmis ligomis, taip pat ir miastenija. Imuninės sistemos formavimuisi svarbus krūtinės ląstoje esantis organas – užkrūčio liauka. Sergant miastenija, su šios liaukos patologija siejami imuniteto pakitimai, nes apie 70 proc. ligonių randamas užkrūčio liaukos padidėjimas, o kartais nustatomi šios liaukos navikai. Miastenija nėra užkrečiama. Labai retai sveika motina pagimdo kūdikį su miastenijos simptomais – tada diagnozuojama įgimta miastenija.

Į viršų

Gydytojai

Neurologas

Kaunas, Vilnius

Neurologas

Vilnius

Į viršų