Miastenija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Miastenija – tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Normalios nervinės skaidulos perduoda impulsus raumenims per specialias jungtis (sinapses). Sinapsę sudaro nervo galūnė, raumens skaidula ir tarpas tarp jų, užpildytas specifinėmis cheminėmis medžiagomis, iš kurių svarbiausia – acetilcholinas. Miastenijos atveju yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Tai gana reta liga. Sergamumas įvairiose šalyse svyruoja nuo 25 iki 125 iš 1 milijono gyventojų. Liga paprastai pasireiškia 20-30 gyvenimo metais, rečiau liga nustatoma vaikystėje ar paauglystėje. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.

Ligos eiga

Miastenijos simptomai gana tipiški. Svarbiausias požymis – pakitusi raumenų jėga. Liga dažniausiai prasideda akių raumenų silpnumu, kuris pasireiškia nepastoviu dvejinimusi, vieno ar abiejų vokų nusileidimu (užkritimu), regėjimo nuovargiu. Vėliau gali sutrikti kalba, kramtymas, rijimas, pakisti mimika, nukarti apatinis žandikaulis. Ligai išplitus į skeleto raumenis, nulinksta galva, sunku atlikti galūnių judesius (pakelti rankas, atsitūpti ir atsistoti, lipti laiptais ir pan.). Ypač būdinga, kad ligos simptomai paryškėja fizinio krūvio metu, o pailsėjus susilpnėja ar net visai išnyksta. Ryte ligoniai gali jaustis gerai, o po kelių valandų pajuntamas raumenų silpnumas, kuris progresuoja. Paralyžiai, jutimo, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai nebūdingi. Atskiram ligoniui nebūtinai pasireiškia visi aprašyti ligos simptomai; kai kurie iš jų gali būti epizodiški, tik pablogėjimo metu. Liga gali apsiriboti tik dvejinimusi, vokų nusileidimu, – tai akių miastenija. Kai patologinis nuovargis išplinta ir į kitus raumenis, liga vadinama generalizuota miastenija. Ligos eiga progresuojanti. Galimi pagerėjimai (remisijos), o pablogėjimus provokuoja infekcijos, stresai, alkoholis, kai kurie medikamentai. Jei ligonio savijauta pablogėja staiga, atsiranda ryškus raumenų silpnumas, kvėpavimo, rijimo sutrikimai, tai tokia būklė vadinama miastenine krize. Krizė yra pavojinga gyvybei, nes kvėpavimo sutrikimas (dėl kvėpavimo raumenų silpnumo) gali baigtis mirtimi.

Į viršų

Gydytojai

Neurologas

Vilnius

Neurologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų