Insultas (smegenų infarktas)


Insultas (lot. insulto – šokinėju), ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Insultas sudaro 15 – 17 proc. visų nervų sistemos ligų.

Insulto SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga, prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu, netekus daug kraujo, rečiau – reumatu, kraujo, inkstų ligomis. Būna ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (pvz., arterijos spindžio išsiplėtimo). Ligai reikšmės turi paveldimas polinkis. Baltųjų rasė serga dažniau, taip pat vyrai serga 2 kartus dažniau nei moterys. Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas būna hemoraginis ir išeminis. Pagrindiniai rizikos veiksniai skirstomi i dvi grupes: į tuos, kuriuos pats žmogus gali pakeisti ir kurių negali.  Simptomams, kuriuos gali pakeisti  priklauso: amžius (70 proc sergančiųjų yra virš 65 metų), lytis (vyrai serga 2 k dažniau nei moterys). Simptomai, kuriuos galima pakeisti yra:

  • arterinio kraujospūdžio padidėjimas (pats didžiausias rizikos veiksnys);
  • padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
  • širdies ligos (priširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas);
  • aterosklerozė;
  • praeityje įvykęs insultas;
  • cukrinis diabetas;
  • rūkymas;
  • antsvoris;
  • narkotikų vartojimas.

Į viršų

Ligos eiga

Hemoraginis insultas ištinka, plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui: kraujas dažniausiai išsilieja į smegenų pusrutulį, rečiau į povoratinklinį tarpą ar į smegenų skilvelius. Šis insultas paparastai įvyksta dieną, ypač susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo, psichinio pergyvenimo. Ligonis dažniausiai praranda sąmonę. Prieš tai gali ūžti galvoje, ją skaudėti, svaigti. Vėliau sąmonė aiškėja, būna rankų ir kojų paralyžius (paprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukulių, ligonis vemia. Dažnai toks ligonis blogai mato, negali nuryti maisto, kalbėti, skaityti, rašyti. Daugiausia (75 – 80 proc.) sergama išeminiu insultu; jis ištinka, kai trombas, rečiau embolas užkemša smegenų kraujagyslę, į smegenis nepakankamai priteka kraujo, ir dalis jų audinio suminkštėja. Prieš tokį insultą ligoniui dažniausiai pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba. Apie 40 proc. išeminių insultų ištinka miegant, dažnai po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga (tada pagreitėja kraujo krešėjimas).

Į viršų

Insulto medicininis gydymas

Ištikus insultui, ligonį reikia guldyti į lovą, galvūgalį pakelti aukščiau. Būtina visiška ramybė. Nedelsiant iškviesti greitąja med. pagalbą. Insultas gydomas ligoninės nervų skyriuje, jei būklė labai sunki ligonis kurį laiką (kol stabilizuosis būklė) gydomas intensyvios terapijos skyriuje, kuriame gali būti jam dirbtinai palaikomas kvėpavimas, širdies veikla. Ligonis yra gydomas kraujospūdį, širdies ir kvėpavimo veiklą reguliuojančiais ir smegenų pabrinkimą mažinančiais vaistais. Kai insultas hemoraginis, stengiamasi kraujo krešumą didinti, kai išeminis – mažinti. Kartais ligonis operuojamas. Vėliau padeda masažas, gydomoji mankšta.

Į viršų

Gydytojai

med. dr. Robertas Kvašcevičius

Chirurgas, Neurochirurgas

Vilnius

Laimutis Juozas Kacienas

Neurologas, Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, Manualinės terapijos gydytojas

Vilnius

Į viršų

Komplikacijos

Nekoreguojant insulto rizikos veiksnių, atsiranda pavojus susirgti ne tik insultu, bet ir kitomis kraujagyslinėmis ligomis: koronarine širdies liga ir miokardo infarktu, galūnių arterijų ateroskleroze, kurias gydyti yra nelengva. Nors insultas – galvos smegenų liga, ji atsiliepia visam organizmui. Insultas gali sukelti išliekantį paralyžių, kalbos problemas, skausmą, protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų, sąlygoti kraujagyslinės demencijos vystymąsi. Insultas yra linkęs kartotis. Kiekvienąkart pasikartojant insultui sunkios negalios ir mirties rizika vis didėja.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Rizikos patirti insultą mažinimas: 1. Bent kartą metuose pasitikrinkite savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje. 2. Pasireiškus bent vienam iš anksčiau išvardintų insultą pranašaujančių simptomų, nedelskite ir nuodugniai pasitikrinkite savo sveikatą. 3. Jei Jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, dėkite visas pastangas, kad jį išlaikytumėte normos ribose:
  • sąžiningai laikykitės gydytojo nurodymų, vartokite paskirtus vaistus;
  • stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį, o jei turite antsvorio – stenkitės sulieknėti;
  • sumažinkite valgomosios druskos suvartojimą;
  • kad gautumėte pakankamai kalio, valgykite daugiau vaisių ir daržovių;
  • daugiau mankštinkitės;
  • meskite rūkyti (veikiant nikotinui, didėja arterinis kraujo spaudimas; dėl rūkymo kraujas tampa tirštesnis ir susidaro palankios sąlygos trombams formuotis).
Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą bei kraujo riebalų (cholesterolio) kiekį kraujyje galima koreguoti dieta bei specialiais maisto papildais. Kad neištiktų insultas, reikia laiku ir tinkamai gydyti aterosklerozę bei hipertoninę ligą. Ligos profilaktikai gali būti vartojama vaistų. Esant sunkiam ateroskleroziniam kraujagyslių pažeidimui, vartojama antitrombozinių (mažinančių kraujo krešėjimą) medikamentų – acetilsalicilo rūgšties ar naujesnio – klopidogrelio. Labai svarbu, kad pastarasis krešumą sumažina tiksliai tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui. Iš naujausių vaistų taikomi cholesterolio kiekį mažinantys vaistai – statinai.
Ligonio maistas turi būti lengvai virškinamas, vitaminingas. Valgyti reikia 4 – 5 katus per dieną; kuo mažiau vartoti gyvulinių riebalų, druskos, skysčių, nerūkyti ir negerti alkoholio. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui bei hiperlipidemijai (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje), pirmiausia reikia stengtis vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų, juos keisti nesočiaisiais. Nustatyta, kad sumažinus 10 proc. sočiųjų riebalų, 20-30 proc. sumažėja mirčių dėl insulto. Po insulto ligoniui svarbu laikytis darbo ir poilsio rėžimo. Miegoti reikia ne mažiau kaip 7 – 8 val.; prieš miegą nepatartina skaityti, valgyti.

Kaip atpazinti Insulta...

 

INSULTAS: Atsiminkite viso labo tik tris pirmus žingsnius...

Jeigu kas nors įsimins šią nesudėtingą informaciją, tai galės kai kuriems žmonėms išgelbėti gyvybę. Perskaitykite, prašau, šią informaciją:
 

KAIP NUSTATYTI INSULTĄ:

Gamtoje poilsio metu mano draugė suklupo ir parpuolė - ji visus įtikinėjo, kad jai viskas gerai (draugai norėjo iškviesti greitają pagalbą), kad ji paprasčiausiai užkliuvo už akmens, nes dar nepriprato prie savo naujos avalynės. Draugai jai padėjo atsikelti ir davė naują lėkštutę su vaišėmis. Meri toliau džiaugėsi poilsiu, nežiūrint į tai, kad ji jautėsi šiek tiek susijaudinusi. Vėliau paskambino Meri vyras ir visiems pranešė, kad jo žmoną paguldė į ligoninę - (18 valandą Meri mirė). Pikniko metu ją ištiko insultas. Jeigu jos draugai būtų žinoję kaip nustatyti insulto požymius, galbūt Meri šiandien būtų buvusi su mumis. Gal ir dar kažkas nebūtų numiręs. Vietoj to jie jaučiasi bejėgiai ir neturi vilties ką nors pakeisti.
Kad perskaityti šią informaciją reikia sugaišti tik vieną minutę...
Gydytojas neuropatalogas po to pareiškė, kad jeigu jis būtų galėjęs atvykti pas nukentėjusiąją per tris valandas, jis galėjo visiškai pašalinti insulto pasekmes.... visiškai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad problema yra tame, kad niekas negalėjo atpažinti insulto,  nustatyti teisingos diagnozės ir po to medicininės pagalbos suteikimui nukentėjusįjį trijų valandų bėgyje nepristatė į gydymo įstaigą. Įvykio liudytojų jėgomis tai buvo sunkiai įvykdoma.


ATPAŽINKITE INSULTĄ

Pasistenkite atsiminti tris pagrindinius žingsnius atpažįstant insulto simtomus, taip vadinamus < NKP >.
Perskaitykite ir atsiminkite!

Kartais yra sunku iš karto atpažinti insulto simptomus. Deja, nežinojimas gali baigtis tragedija. Nukentėjusiajam nuo insulto gali būti rimtai pažeista smegenų veikla, jeigu šalia esantys žmonės laiku nenustatys insulto požymių. Šiandien, kaip tvirtina gydytojai, bet kuris įvykio liudininkas gali atpažinti insulto požymius, užduodant nukentėjusiajam tris paprastus klausimus:

N *Paprašykite nukentėjusįjį NUSIŠYPSOTI.

K *Paprašykite KALBĖTI. Paprašykite rišliai pasakyti paprastą sakinį (pav.: Lauke šviečia saulė).

P *Paprašykite jį arba ją PAKELTI abi rankas.

Dėmesio ! Greta paminėtųjų yra dar vienas insulto atpažinimo požymis: paprašykite nukentėjusįjį iškišti liežuvį. Ir jeigu liežuvis yra kreivas arba neteisingos formos ir krenta į vieną ar į kitą pusę, tai yra taip pat insulto požymis. Jeigu jūs pastebėjote, kad nukentėjusysis negali atlikti kurių nors iš minėtų užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ir atvykusiems medikams nupasakokite pastebėtus simtomus.  

Visada yra diena, kurioje nenoretum buti buves, tad gyvenk, kad kiekviena diena butu svarbi...

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Insultas, Smegenų infarktas, Kraujotaka, Kraujo spaudimas, Aterosklerozė, Cholesterolis, Diabetas, Antsvoris, Narkotikai, Rūkymas,

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Šampūno kepuraitės: pagalba sunkiausiems ligoniams – parama juos slaugantiems
Šampūno kepuraitės: pagalba sunkiausiems ligoniams – parama juos slaugantiems

Lina Urbietė, Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos klinikos vyr. slaugytoja-administratorė, jau dvidešimt metų dirba su ypatingos priežiūros reikalaujančiais ligoniais. Per tuos metus daug kas pasikeitė palaikomojo gydymo ir slaugos srityje. Šiuolaikinių specialių higienos priemonių dėka slauga patobulėjo ir palengvėjo. Pasak slaugos specialistės, tai didžiulė pagalba ne tik medicinos darbuotojams, bet visų svarbiausia pacientams. Daugiau...

Norite išvengti insulto? Pasitikrinkite širdį!
Norite išvengti insulto? Pasitikrinkite širdį!

Prieširdžių virpėjimas (PV) – tai dažniausiai nustatomas širdies ritmo sutrikimas, kai dėl virpančių ir neefektyviai susitraukinėjančių prieširdžių kairiajame prieširdyje susidaro kraujo krešuliai, galintys nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą Daugiau...

Gerasis ir blogasis cholesterolis
Gerasis ir blogasis cholesterolis

Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnys - kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija.
Daugiau...

Bėgimas – širdžiai pavojinga sporto rūšis?
Bėgimas – širdžiai pavojinga sporto rūšis?

Jei turite širdies problemų, bėgimo sporto verčiau atsisakyti, rekomenduoja Vidurio Amerikos širdies instituto direktorius Jamesas H. O‘Keefe. Širdžiai nekenkia ir netgi ją teigiamai veikia pasivaikščiojimas, greitasis ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, joga, lėtas pasivažinėjimas dviračiu. Daugiau...

Patarimai nusprendusiems mesti rūkyti
Patarimai nusprendusiems mesti rūkyti

Pasaulinė Sveikatos apsaugos organizacija 1987 metais paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline nerūkymo diena. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o jei pavyks – tai ir visai mesti šį pomėgį. Kaip tai padaryti, tikimės, kad padės mūsų patarimai. Daugiau...

Kad kraujagyslės būtų sveikos
Kad kraujagyslės būtų sveikos

Nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Kalorijomis, sočiaisiais riebalais ir cholesteroliu gausi dieta kartu su kitais rizikos veiksniais gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą Daugiau...

Rugsėjo 29 d. - Pasaulinė širdies diena
Rugsėjo 29 d. - Pasaulinė širdies diena

Šiuo metu visas pasaulis susirūpinęs sunkiai valdomu širdies ir kraujagyslių ligų plitimu. Todėl pasaulio lyderiai pripažino, kad nedelsiant reikia suteikti pirmenybę šių ligų prevencijai ir kontrolei kartu su kitomis neužkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, lėtinės kvėpavimo ligos ir cukrinis diabetas. Daugiau...

Čempionato dilema: kiek išgerti šiandien?
Čempionato dilema: kiek išgerti šiandien?

Kaukiantys vyrai – visai ne bukapročiai. Tai, kad jie švilpia, šūkčioja, trypia kojomis, verkia ar net keikiasi – jau geras ženklas. Emocijos parodo tris gerus dalykus: kad esate gyvas, kad esate žmogus ir dar protingas. Daugiau...

Ar tikrai rūkyti kenksminga?
Ar tikrai rūkyti kenksminga?

Mesti rūkyti iš tiesų nelengva, nes pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, sustiprėjęs apetitas, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Daugiau...