Galvos svaigimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Galvos svaigimas – žmogaus pusiausvyros išlaikymo sutrikimas. Tai yra sindromas, būdingas daugeliui susirgimų ir gali pasireikšti keliomis skirtingomis formomis, priklausomai nuo priežastinės pažeidimo vietos. 

Ligos eiga

  • Gerybinis paroksizminis vertigo pasireiškia epizodiniu ir trumpai trunkančiu priepuoliu, kurio metu jaučiamas galvos svaigimas. Jį dažniausiai sukelia galvos judesiai arba, tiksliau tariant, kažkokia viena galvos pozicija. Trukmė: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Klausos sutrikimai nėra būdingi. Tačiau dažnas ir būtinas elemantas yra nistagmas -  tai  greiti nevalingi ritmiški akių obuolių judesiai. Liga daugeliui pacientų praeina savaime per keletą savaičių ar mėnesių. Dažniau būna vyresnio amžiaus moterims.
  • Menjero liga – galvos svaigimas pasireiškia priepuoliais, kurie trunka nuo kelių minčių iki valandų. Stiprėja ligoniui judant. Kartu gali būti ir klausos sutrikimai: prikurtimas, užesys, užgulimas. Gali atsirasti pykinimas. Po priepuolio jaučiamas nuovargis, tačiau atsistato klausa. Deja, esant progresuojančiai ligos eigai ir dažniems priepuoliams, klausa pamažu silpnėja, gali prieiti net iki visiško kurtumo.
  • Vestibiulinis neuritas – dažniau vyresnio amžiaus žmonėms pasitaikanti liga. Vienodai dažnai būna ir moterims ir vyrams. Pasireiškia galvos svaigimu, stiprėjančiu judant. Trunka iki keletos dienų. Klausos sutrikimų nebūna, nebent gali būti jaučiamas nežymus ūžesys ar užgulimas, bet jis visuomet praeina ir nebūna liekamųjų reiškinių. Būdingas nistagmas – tai greiti nevalingi ritmiški akių obuolių judesiai. Taip pat pasireiškia po neseniai persirgtos virusinės infekcijos.
  • Trauminiam svaigimui dažniausiai būdingi galvos sukimosi/pusiasvyros sutrikimo simptomai, jaučiami iškarto po traumos. Greta būna ir pykinimas, vėmimas, nistagmas. Po kurio laiko pacientas jaučia tik pavienius trumpus svaigimo epizodus, kurie per keletą savaičių ar mėnesių praeina savaime.

Į viršų