Galvos svaigimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Galvos svaigimas – žmogaus pusiausvyros išlaikymo sutrikimas. Tai yra sindromas, būdingas daugeliui susirgimų ir gali pasireikšti keliomis skirtingomis formomis, priklausomai nuo priežastinės pažeidimo vietos. 

Priežastys

Kadangi šis sindromas pasireiškia daugelyje susirgimų, čia paminėsime tik kelis – pačius dažniausius ir aktualiausius:

  • Gerybinis paroksizminis vertigo – atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto (organas, atsakingas už pusiausvyros palaikymą) pažeidimo.
  • Kraujagyslinės kilmės vertigo – dar kitaip vadinamas galvos svaigimas prieš alpimą. Atsiranda, kai sutrinka smegenų kraujotaka ir sumažėja specifinių smegenų sričių aprūpinimas krauju.
  • Vestibiulinis neuronitas – jo priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad gali sukelti virusinė infekcija, kuri pažeidžia nervus, perduodančius informaciją iš pusiausvyros aparato į smegenų žievę.
  • Menjero liga – yra vidinės ausies skysčio hiperprodukcija, dėl ko ir atsiranda svaigimo simptomai.
  • Navikai. Dažniausias smegenų navikas, sukeliantis svaigimą, yra neurinoma.
  • Psichogeninis svaigimas – atsiranda esant emociniams sutrikimams: dideliam nerimui, isterijai, depresijai, baimei.
  • Potrauminis galvos svaigimas. 

Į viršų