Epilepsija, traukuliai


Traukuliai – liguistas reiškinys, kai tam tikroje galvos smegenų srityje nervinės ląstelės tampa ypač dirglios ir sukelia nenormalius elektrinius smegenų iškrūvius. Tuomet atsiranda judesių sutrikimai: nevalingai trūkčioja ar/ir įsitempia kurios nors kūno dalys. Kai traukuliai prasideda staiga, ligoniui atliekant bet kokį fiziologinį veiksmą, trunka tam tikrą laiką, po to staiga praeina, o smegenų žievės neuronai yra pirminė grandis, lemianti jų atsiradimą, šie epizodai vadinami priepuoliais. Priepuoliai gali pasireikšti ne tik traukuliais, bet ir kitais judesių sutrikimais, jutimo, pojūčių, sąmonės, suvokimo, emocijų, elgesio pakitimais.

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsija diagnozuojama tada, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ir daugiau pakartotinių neprovokuotų (t.y., nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi) epilepsinių priepuolių. Epilepsinė būklė – tai pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, trunkantys ilgiau nei 30 minučių, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas. Epilepsija dažniausiai susergama pirmaisiais trimis gyvenimo dešimtmečiais. Sergamumas gydymo reikalaujančia epilepsija svyruoja nuo 4 iki 6 is 1000 gyventojų.

Dažnai Aiškios priepuolių priežasties, sergant epilepsija, paprastai nustatyti nepavyksta. Apie 30-35 proc. sergančiųjų epilepsija galima nustatyti veiksnius, sukėlusius centrinės nervų sistemos pažeidimą ir epilepsiją. Tai galėtų būti:

  1. Jei vaiko mama nėštumo metu sirgo nėsčiųjų cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis ar turėjo bėdų su kraujospūdžio pakilimu ir reguliavimu;
  2. Vaikas patyrė gimdymo traumą arba buvo labai užsitęsęs (komplikuotas) gimdymas;
  3. Epilepsija gali susirgti žmogus po galvos smegenų ar jų dangalų uždegimo, galvos smegenų traumos, taip pat po insultų ir sergant galvos smegenų navikais.
Kaip ir daugelį kitų, šią ligą lemia aplinkos ir genetinių veiksnių kombinacija. Manoma, kad apie 40 proc. ligonių turi bent vieną artimą giminaitį, kuris irgi patiria priepuolius.
Sergantiems asmenims priepuolius sukelti (provokuoti) gali miego stoka, fizinis ir emocinis stresas, blykčiojančios šviesos, alkoholis (ypač išgeriant didelius skysčio kiekius, pvz., alaus, arba staiga nutraukus gausų vartojimą, – alkoholio nutraukimo priepuoliai), kai kurie medikamentai, taip pat ir vaistų nuo epilepsijos netvarkingas vartojimas. Kai aiškiai nustatoma traukulių priežastis (pvz.: karščiavimas, trauma ar apsinuodijimas), būklė vadinama epilepsiniu sindromu.

Į viršų

Ligos eiga

Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Kai simptomai tiesiogiai atspindi smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, tokie priepuoliai vadinami židininiais arba daliniais. Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai traukuliai) arba trūkčiojimu (kloniniai traukuliai). Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, kartais kakle, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Tuomet būna išplitę (generalizuoti) viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, galiausiai atsipalaiduoja; po to žmogus gali nevalingai pasišlapinti ar/ir pasituštinti, vėliau kurį laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas generalizuotu toninių-kloninių traukulių priepuoliu. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka žmogų stovint ar sėdint, jis griūva ir gali stipriai užsigauti. Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) – tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena. Priepuolių metu gali nevalingai įsitempti ar/ir trūkčioti kurios nors ar visos galūnės, veidas; gali staiga prasidėti galūnių ar/ir veido užtirpimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis; gali atrodyti, jog pasikeičia įprasta aplinka ir tampa nepažįstama ar, atvirkščiai, nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pažįstami; žmogui gali atrodyti, kad jaučia kokį nors kvapą ar skonį, girdi garsus ar mato vaizdus, ko nepatiria kiti. Vaikams ar paaugliams pasitaiko trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai be nevalingų judesių – atrodo, lyg asmuo trumpam sutriktų, kalbėdamas stabtelėtų. Šie epizodai vadinami absansais. Epilepsija vaikystėje dažnai susijusi su mokymosi sunkumais: sergantys vaikai sunkiau koncentruoja dėmesį, blogiau įsimena ir pan. To priežastys įvairios: svarbi priepuolių kilmė, jų dažnis, taip pat ir vartojami vaistai, kiti sveikatos sutrikimai. Priepuoliai gali kartotis dažnai – po kelis per parą, savaitę, ar rečiau – kas mėnesį, kartais gali pasitaikyti vienas per kelis metus. Eiga gali būti labai įvairi atskirais amžiaus etapais. Kai kurių vaikystės epilepsijos formų atveju vyresniam pacientui priepuoliai retėja, lengvėja, net visai išnyksta. Galimi priepuolių padažnėjimai, pasunkėjimai, ne visuomet akivaizdžiai susiję su vaistų vartojimu ar provokuojančiais veiksniais.

Priepuolio metu žmogus nereaguoja į išorinius veiksnius.

Po priepuolio žmogus neatsimena jo metu buvusių įvykių.

Į viršų

Tyrimas

Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. Epilepsijos diagnozė iš esmės yra klinikinė, grindžiama išaiškintais anamnezėje pasikartojančiais savaiminiais epilepsiniais priepuoliais. Vertingos informacijos suteikia asmenys, stebėję ligonio priepuolius, gyvenantys kartu, galintys apibūdinti lydinčius sveikatos sutrikimus. Svarbi informacija apie šeiminį sergamumą, raidos ypatumus (ypač vaikams, tačiau taip pat ir suaugusiems). Būtinas neurologinės ir bendrosios fizinės būklės įvertinimas. Bioelektrinio smegenų aktyvumo pakitimai registruojami elektroencefalografijos (EEG) metodu. Tai svarbus pagalbinis tyrimo metodas, bet vien EEG duomenys negali patvirtinti ar atmesti epilepsijos diagnozės. Struktūriniams smegenų pažeidimams išaiškinti atliekama kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija. Papildomi tyrimai padeda nustatyti epilepsinio sindromo priežastį arba atskirti jį nuo kitų būklių, kurių metu sutrinka sąmonė, pasireiškia nevalingi judesiai ir pan. Gydytojui daug informacijos suteikia gydymo įstaigoje stebimas priepuolis. Tuo tikslu įrengiamos specialios palatos su EEG ir kitų gyvybinių funkcijų stebėjimo bei filmavimo aparatūra. Išanalizavus priepuolį, galima geriau parinkti gydymą.

Į viršų

Medicininis gydymas

Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat, ilgai, kartais visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas pagal priepuolių rūšį, lydinčią patologiją, kai kuriuos kitus aspektus. Efektyvūs pirmosios eilės preparatai pagrindinėms epilepsijos formoms gydyti – karbamazepinas ir valproatai (valprojinė rūgštis ir jos druskos). Vis plačiau taikomi naujieji vaistai nuo epilepsijos: lamotriginas, topiromatas, gabapentinas, okskarbazepinas ir kiti. Išsivysčius epilepsinei būklei, pirmiausia vartojamas fenitoinas ar benzodiazepinai (lorazepamas, diazepamas ar kiti). Anksčiau plačiai vartotas fenobarbitalis dėl savo nepageidaujamų reakcijų pastaruoju metu tampa tik rezerviniu vaistu. Gydant kai kuriais vaistais (dažniausiai karbamazepinu, valproatais), gydytojas gali tikrinti jų koncentraciją kraujyje, norėdamas parinkti tinkamą dozę ar išaiškinti perdozavimą. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti negalima nutraukti staiga, jie, esant reikalui, yra nutraukiami palaipsniui. Apie 80 proc. ligonių galima gerai kontroliuoti priepuolius vaistais nuo epilepsijos. Apie galimybę nutraukti vaistą sprendžia gydytojas. 50 proc. pacientų vaistus tenka vartoti ilgiau nei 5 metus, o 30 proc. priepuolius patiria ir po 15 metų. Jei skiriant tinkamą gydymą vaistais, nepavyksta apsaugoti nuo dažnų priepuolių, svarstoma pagalbinio chirurginio gydymo galimybė.

Į viršų

Komplikacijos

Epilepsijos priepuolis gali komplikuotis epilepsine būkle – būsena, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių, ir ligonis tarp jų neatgauna sąmonės. Ji gali būti traukulinė ir netraukulinė. Tai pavojinga gyvybei, neatidėliotinos pagalbos reikalaujanti būklė, kurios metu mirštamumas siekia 30 proc. ir daugiau. Tokios būklės metu gali sutrikti kvėpavimas, širdies veikla. Dėl intensyvaus susitraukinėjimo traukulių metu gali būti pažeidžiami ir vėliau skauda raumenys. Priepuolių metu ligonis gali susižaloti; sutrikus orientacijai, gali kelti pavojų ir kitiems. Ilgai sergant epilepsija, atsiranda tam tikrų charakterio ypatumų (smulkmeniškumas, pedantiškumas, įkyrumas), būdingi nuotaikos svyravimai, galimas suvokimo funkcijų blogėjimas. Galimi nepageidaujami vaistų nuo epilepsijos reiškiniai: slopinimas, mieguistumas, pykinimas, svaigulys, nuovargis, nemiga, neaiškus matymas, sujaudinimas, padidėjęs svoris, nepageidaujamas plaukuotumas ar plaukų slinkimas, spuogai, menstruacijų ciklo sutrikimai, kraujo sudėties pakitimai (grįžtami, nutraukus vaistą ar koregavus jo dozę).

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Kad išvengtumėte epilepsinio sindromo, nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir kitais svaigalais, saugokitės galvos traumų, vartokite paskirtus kraujospūdį reguliuojančius vaistus, neignoruokite infekcinių ir kitų ligų.
  • Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui nukritus, pabandykite jį prilaikyti, patraukite aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais galima susižaloti. Nieko nekiškite į burną, o, pasibaigus priepuoliui, patikrinkite, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl lengvai pakelkite jo smakrą, šiek tiek atgal atloškite galvą, – tai palengvins kvėpavimą. Paguldykite ligonį tokioje padėtyje, kurioje jam būtų lengviau kvėpuoti, kol atgaus sąmonę (ant šono). Nepalikite ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją. Jei priepuolis įvyksta pirmą kartą, jei jūs nežinote, ar asmuo patiria pasikartojančius priepuolius, jei priepuolis užtrunka ilgiau, nei įprastai (virš 5 min.), jei atsiranda naujų simptomų ar žmogus priepuolio metu susižaloja, taip pat jei, besikartojant priepuoliams, asmuo neatgauna sąmonės, skubiai iškvieskite medikus.
  • Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį (taip pat ir tuomet, jei priepuoliai ištinka tik karščiuojant).
  • Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei pirmą kartą jus ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai, kreipkitės neatidėliotinai!
  • Kuomet patiriate pasikartojančius priepuolius, kreipkitės į gydytoją, jei keičiasi priepuolių pobūdis, jie dažnėja, sunkėja, atsiranda papildomų simptomų (pvz., kalbos sutrikimas, galūnių pasilpimas), turite abejonių dėl vaistų vartojimo (dozės, režimo, pašalinių reiškinių).
  • Veskite priepuolių dienyną – kaip tai daryti, parodys gydytojas. Tuomet jūsų gydytojui bus lengviau koreguoti gydymą.
  • Jei sergate epilepsija ir ketinate pastoti, iš anksto apie tai pasitarkite su savo neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais nuo epilepsijos. Rekomenduojama 1-3 mėn. prieš pastojant ir pirmais 3 nėštumo mėnesiais papildomai vartoti folinę rūgštį, o 1 mėn. prieš gimdymą – vitaminą K. Skiriant vaistus nuo epilepsijos, galima gimdyti natūraliu būdu.
  • Venkite priepuolius provokuojančių veiksnių (žr.Ligos priežastys).
  • Jei sergate epilepsija, venkite potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudykite vonioje ar kitame vandens telkinyje vieni; nebūkite vieni ir nedirbkite aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; jums netinkamas darbas naktimis.
  • Dėl galimybės vairuoti pasitarkite su gydytoju. Įvairiose šalyse nuostatos dėl vairavimo, sergant epilepsija, skiriasi.
  • Jei nerimaujate, kad priepuolius pastebės aplinkiniai, dėl to kils problemų šeimoje, darbe ir pan., pakalbėkite su gydytoju; jis gali jus nukreipti pas psichologą ar psichoterapeutą.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Epilepsija, Traukuliai, Judesių sutrikimas, Sąmonės, Suvokimo, Elgesio pakitimai, Emocijų

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Triušių epilepsijos priepuoliai
Triušių epilepsijos priepuoliai

Triušiai, visai kaip ir žmonės, gali kentėti nuo epilepsijos priepuolių. Ši liga pasireiškia tada, kai tam tikri neuronai, esantys smegenyse, pasiekia padidinto jaudrumo viršūnę. Daugiau...

Čiobrelių eterinis aliejus
Čiobrelių eterinis aliejus

Eterinis čiobrelių aliejus – tai antiseptinis ir priešuždegiminis aliejus. Stimuliuoja imunitetą, leukocitozę sergant infekcinėmis ligomis, padeda įveikti infekcinius viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, bronchitą ir plaučių uždegimą, kokliušą, chlorozę, mikozę, tuberkuliozę, astmą, lengvina atsikosėjimą, skreplių pasišalinimą, gydo peršalimo ligas. Daugiau...

Aromaterapija vaikams
Aromaterapija vaikams

Eteriniai aliejai – tai gryna aromatinė augalų esencija. Verta atminti, kad tik keletas eterinių aliejų tinkami vaikams; kiti nėra naudojami ir netgi gali būti vaikams pavojingi. Daugiau...