Encefalitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Encefalitas – infekcinis galvos smegenų audinio uždegimas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė), galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą.

Medicininis gydymas

Encefalitas – skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė: įtarus šią ligą, būtina pacientą paguldyti į ligoninę. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki.

Virusiniams encefalitams daugeliu atvejų nėra specifinio priešvirusinio gydymo, todėl visais atvejais taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, nuskausminantys, priešuždegiminiai vaistai, palaikomas skysčių ir maisto medžiagų balansas.

Jei ligonio būklė sunki, tenka švirkšti vaistus į raumenis ar į veną, maitinti per zondą, kuris įkišamas per nosį ar burną į tolesnę virškinimo trakto sritį, įvesti kateterį į šlapimo pūslę, taikyti pagalbines priemones kvėpavimui užtikrinti.

Kai kuriems virusiniams encefalitams gydyti sukurti specifiniai priešvirusiniai vaistai, kuriuos reikėtų skirti kuo anksčiau, nustačius ar įtarus konkretų ligos sukėlėją.

Herpetinis encefalitas gydomas acikloviru, citomegaloviruso sukeltam encefalitui gydyti skiriamas gancikloviras. Erkinio encefalito sukėlėjui specifinio priešvirusinio gydymo nėra.

Pūlingi meningoencefalitai gydomi antibakteriniais preparatais, kurie parenkami pagal konkretų sukėlėją.

Jei ligos priežastis – infekcijos židinys, esantis kurioje nors kūno dalyje, būtina pirmiausia gydyti infekcijos židinį vaistais ar operaciniu būdu.

Visais atvejais labai svarbi ligonio slauga; jei pacientas negali vartytis lovoje, būtina jį dažnai (kas 1-2 valandas) perversti.

Praėjus ūmiam periodui, svarbiausią reikšmę turi reabilitacinės priemonės: masažas, mankšta, kalbos lavinimas (logopedo pamokos) ir pan.

Į viršų