Encefalitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Encefalitas – infekcinis galvos smegenų audinio uždegimas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė), galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą.

Ligos eiga

Dažnai liga prasideda ūmiai: greitai pakyla temperatūra, atsiranda stiprūs galvos, dažnai ir gerklės skausmai, pykinimas, silpnumas, vangumas.

Kartu gali būti ir psichinės veiklos sutrikimai: pakitęs suvokimas, atmintis, elgesys bei interpretacijos (kliedesiai, haliucinacijos), nesiorientavimas aplinkoje, laike, savyje; kartais išsivysto įvairūs miego sutrikimai.

Encefalito metu būna įvairaus laipsnio sąmonės slopinimas: vangumas, nenoras veikti (apatija), mieguistumas; sunkesniais atvejais pacientas gali menkai ar visiškai nereaguoti į aplinką.

Kartu dažniausiai esti ir kiti, meningitui būdingi simptomai: galvos skausmas, pykinimas ar/ir vėmimas, sprando raumenų įtempimas, bendras negalavimas, karščiavimas, padidėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (šviesos baimė, nemalonūs įprasti garsai, prisilietimas).

Kartais eiga gali būti žaibinė – itin sunki ir greita, pvz., povakcininio, poinfekcinio hemoraginio encefalito, meningoencefalito, ypač kai nusilpęs imunitetas.

Herpetinis encefalitas taip pat pasižymi sunkia eiga ir bloga prognoze – jo negydant, per 7-14 parų 70-80 proc. ligonių miršta.

Tam tikrais atvejais encefalito eiga gali būti vangesnė – simptomai vystosi savaitėmis, mėnesiais.

Į viršų

Gydytojai

Neurologas

Kaunas, Vilnius

Neurologas

Vilnius

Neurochirurgas

Reitingas

Vilnius

Į viršų