Trofoblastinė liga (chorionepitelioma ir pūslinė išvisa). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Trofoblastinė liga – tai tokia liga, kuri išsivysto sutrikus normaliai gemalo raidai nėščios moters organizme, tiksliau - ne paties gemalo, o jo gaurelinio dangalo, kuriuo jis tvirtinasi prie gimdos vidinių sienelių, anomalija.

Priežastys

Trofoblastinės ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad ji prasideda dėl gemalo patologijos, sukeltos virusinės arba toksoplazminės infekcijos, chromosomų ir genų mutacijos, sutrikusios endokrininės sistemos funkcijos (dėl sumažėjusio estrogenų kiekio organizme, susilpnėjusio imuniteto, padidėjusios imuninės tolerancijos trofoblastui). Dėl šių priežasčių pakinta choriono gaurelių išvaizda ir savybės: jie virsta kelių ar keliolikos milimetrų skersmens skaidriomis pūslelėmis, kurių visuma panaši į vynuogių kekę. Jos prisipildžiusios skysčio, kuriame yra didžiulė hormono žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracija. Išvešėjus šių pūslelių epiteliui, susidaro plačios ir gausios choriono išaugos, choriono gaureliai tampa šakoti, „karpyti”, paburkę. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais prasidėję choriono pokyčiai paprastai apima visą chorioną, ir vaisius žūna. Vėlesniais nėštumo mėnesiais, kai jau yra subrendusi placenta, dažniau pažeidžiama tik dalis, o ne visas chorionas. Pakitę choriono gaureliai turi savybę prasiskverbti pro gimdos gleivinę į gilesnius gimdos sienelės sluoksnius, į priegimdžio audinius ir į pilvo ertmę. Tai vadinama ardančiąja pūsline išvisa, ji sudaro 9-28% visų pūslinių išvisų. Pūslinė išvisa užpildo gimdos ertmę choriono pūslytėmis, ardo kraujagyslių sieneles, plinta pagal gimdos sienelės raumeninio sluoksnio venas, perauga gimdos sienas, patenka į gretimus dubens organus – šlapimo pūslę, makštį, užgimdinę įdubą, net į išorinius lytinius organus. Gimdos sienų peraugimas pūslinės išvisos elementais gali sukelti gausų vidinį kraujavimą, šoką dėl nukraujavimo ir mirtį. Pūslinė išvisa yra linkusi suvėžėti. Tuomet išsivysto piktybinis navikas – chorionepitelioma. Tai atsitinka tada, kai tam susidaro palankios sąlygos: susilpnėja imunitetas, pasireiškia imunobiologinė organizmo tolerancija trofoblasto, pūslinės išvisos ir placentos ląstelėms, kurios, patekusios iš gimdos į moters kraujo apytaką, per 2-3-4 dienas nesuyra, neištirpsta ir nėra sunaikinamos organizmo imuninės sistemos apsauginių ląstelių. Imunitetas gali susilpnėti dėl estrogenų trūkumo organizme, sumažėjusio baltymų kiekio kraujo plazmoje (hipoproteinemijos), įvairių virusų poveikio, badavimo, stresų, bendro organizmo išsekimo. Taigi, beveik visada pūslinė išvisa ir chorionepitelioma yra susijusios su nėštumu, išsivysto iš choriono gaurelių ar jų likučių gimdos ertmėje po gimdymo, nėštumo nutraukimo (aborto), savaiminio persileidimo, nesivystančio nėštumo gimdoje arba po negimdinio nėštumo kiaušintakyje. Tačiau retais literatūroje aprašomais atvejais chorionepitelioma gali išsivystyti ir lytiškai nesubrendusiai mergaitei arba nebuvusiai nėščiai moteriai iš įgimto kiaušidžių naviko – teratoblastomos; šių navikų eiga yra dar piktybiškesnė.

Į viršų