Priešmenstruacinis sindromas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Priešmenstruacinis sindromas, PMS – tai cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje bei gali įtakoti moters darbą ir gyvenimo būdą.

Ligos eiga

Nustatyta, kad apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų jaučia PMS simptomus, o 3-8 proc. moterų prieš mėnesines atsiradę įtampa, nuotaikos svyravimai labai trukdo normaliam jų darbui ir bendravimui. Šią būseną Amerikos psichiatrų asociacija rekomenduoja vadinti priešmenstruaciniu disforiniu sindromu.

Skiriamos trys priešmenstruacinio sindromo stadijos: kompensacinė, subkompensacinė ir dekompensacinė. Kompensacinei stadijai būdingi neryškūs ir neprogresuojantys simptomai. Subkompensacinei – ilgainiui ryškėjantys ir gausėjantys simptomai. Dekompensacinė stadija priskiriama sunkiai priešmenstruacinio sindromo formai, kai, net ir prasidėjus mėnesinėms, simptomai neišnyksta. Tai moterį labai vargina, sumažėja jos darbingumas, nukenčia normalus bendravimas su aplinkiniais. Priešmenstruaciniam sindromui būdinga tai, kad visi požymiai atsiranda paskutinę savaitę prieš mėnesines ir baigiasi pirmomis ciklo dienomis, jie daugiau ar mažiau trukdo darbui, poilsiui, bendravimui ir nėra susiję su kitu paūmėjusiu psichiniu susirgimu. Simptomai pasireiškia mažiausiai du menstruacinius ciklus. Jie skirstomi į 4 grupes:

  1. neuropsichiniai sutrikimai (bloga nuotaika, užsitęsęs pyktis, irzlumas, nerimas, depresija, beviltiškumo jausmas, nuovargis, sumažėjęs susidomėjimas, negalėjimas susikaupti, mieguistumas arba nemiga, žymus energijos sumažėjimas, savikontrolės praradimas, apetito pasikeitimas);
  2. vegetaciniai – kraujagysliniai pokyčiai (galvos svaigimas, prakaitavimas, karščio pylimo bangos, užeinantys širdies plakimo priepuoliai, cikliniai alerginiai bėrimai odoje, paraudimas, niežėjimas, net alerginė sloga, galvos skausmas, galūnių tirpimas, sutrikusi pusiausvyra);
  3. medžiagų apykaitos sutrikimai (svorio padidėjimas, veido ir galūnių patinimas, krūtų pabrinkimas ir jautrumo padidėjimas – mastodinija, sąnarių ir raumenų skausmas, skysčių susilaikymas organizme, sumažėjęs paros šlapimo kiekis);
  4. diencefalinės krizės (tai priepuoliai, būdingi sunkiai premenstruacinio sindromo eigai, kai ūmiai pablogėja bendra savijauta).

Premenstruacinio sindromo eiga gali būti lengva ir sunki. Sunki eiga pasireiškia diencefalinėmis krizėmis: tuomet pakyla kūno temperatūra, atsiranda tachikardija, dusulys, drebėjimas, bendras sujaudinimas, skausmas širdies plote, gausus šlapinimasis po priepuolio. Ligonei svarbu žinoti, kad, koks bebūtų ligos sunkumas, ji neturi kentėti, nes visuomet galima padėti.

Į viršų