Priešmenstruacinis sindromas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Priešmenstruacinis sindromas, PMS – tai cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje bei gali įtakoti moters darbą ir gyvenimo būdą.

Priežastys

Priešmenstruacinis sindromas yra psichologinės kilmės. Anksčiau buvo manyta, kad jis atsiranda sutrikus kiaušidžių hormonų ir apskritai hormonų pusiausvyrai organizme. Tačiau atliktose išsamiose studijose to nepavyko įrodyti. Šiuo metu manoma, kad ne hormonų disbalansas, o būtent normali kiaušidžių funkcija cikliškai veikia biocheminius pokyčius centrinėje nervų sistemoje ir kituose audiniuose – taikiniuose. Viskas priklauso nuo to, kad galvos smegenų struktūrų – pogumburio bei posmegeninės liaukos ir kiaušidžių išskiriamų hormonų kiekio svyravimai įtakoja tam tikros organizmo medžiagos – serotonino – svyravimus. Serotoninas randamas galvos smegenyse. Sumažėjus serotonino, atsiranda prislėgta nuotaika, dirglumas, pyktis, miego sutrikimai, nerimas, nuovargis. Estrogenų kiekio pokyčiai organizme sukelia serotonino paros svyravimus pogumburyje, o progesteronas didina serotonino apykaitos greitį. Prieš mėnesines pakinta estrogenų ir progesterono kiekių santykis, todėl pakinta ir serotonino išsiskyrimas. Be to, padidėja antinksčių aktyvumas, jie daugiau gamina hormono aldosterono (todėl antrojoje ciklo fazėje organizme susilaiko skysčiai ir atsiranda pabrinkimai). Dėl katecholaminų, renino ir angiotenzino kitimų pasireiškia vegetacinės – kraujagyslinės reakcijos (arterinio kraujospūdžio svyravimai, širdies plakimo priepuoliai, karščio pylimo bangos, gausesnis prakaitavimas, cikliniai alerginiai bėrimai odoje, ypač krūtinės srityje, paraudimas, niežėjimas, kitos alerginės reakcijos, galvos skausmas, nustatoma hipoglikemija). Dėl padidėjusio prolaktino kiekio paburksta ir tampa jautrios krūtys. Taip pat stebimi prostaglandinų pokyčiai, kai kurių vitaminų trūkumas, endogeninių endorfinų (paties organizmo gaminamų nuskausminančių, euforiją sukeliančių medžiagų) sumažėjimas antrojoje menstruacinio ciklo fazėje. Taigi, hormoniniai cikliniai kitimai nėra tiesioginė priešmenstruacinio sindromo priežastis, nes jie būna visoms moterims be išimties. Tačiau jautresnėms moterims šie hormoniniai kitimai gali įtakoti ciklinius biocheminius sutrikimus centrinėje nervų sistemoje ir destabilizuoti seratonerginę sistemą. Be abejo, priešmenstruacinio sindromo atsiradimui įtakos turi ir psichologinės priežastys (psichinė trauma, patologinis gimdymas, savaiminiai persileidimai, dirbtiniai nėštumo nutraukimai, lėtinės infekcinės lytinių organų ligos, psichoseksualinis nepasitenkinimas ir kt.).

Į viršų