Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinį gimdymą sukelia daug priežasčių ir rizikos veiksnių:

• nėščiosios amžius (priešlaikinis gimdymas būdingas paauglėms, labai jaunoms moterims iki 20 metų amžiaus, nepriklausomai nuo to – kelintas nėštumas, ir vyresnėms virš 35 metų amžiaus moterims, ypač jei tai pirmasis nėštumas);
• kūno masės kraštutinumai (kūno masės deficitas iki nėštumo, kaip ir didelis kūno masės prieaugis ir antsvoris nėštumo pabaigoje, sukelia panašią priešlaikinio gimdymo riziką);
• socialinės ir ekonominės sąlygos (didesnė rizika nestabilią šeimyninę padėtį turinčioms, pakankamai nepavalgančioms, neturinčioms pastovaus darbo ir pakankamai lėšų pragyventi moterims);
• rasė (juodaodės moterys 2 kartus dažniau gimdo prieš laiką negu baltaodės, meksikietės, kubietės, kinietės, japonės ar indėnės);
• ankstesniųjų nėštumų eiga (priešlaikinio gimdymo rizika padidėja 2 kartus, jei ankstesniųjų nėštumų metu buvo nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, eklampsija, jei ankstesnis nėštumas buvo užbaigtas operaciniu būdu, jei moteris anksčiau yra gimdžiusi prieš laiką arba turėjusi 3 ir daugiau abortų);
• dirbtinis apvaisinimas (rizika padidėja 3 kartus);
• intensyvus fizinis aktyvumas, sunkus fizinis darbas (darbas stovint daugiau nei 5 valandas per dieną, sunkių daiktų kilnojimas, vaikščiojimas daugiau nei 5 km per dieną, dažnos komandiruotės ir išvykos, važiavimas kratančiu transportu;
• kenksmingos aplinkos sąlygos (darbas dulkėtoje aplinkoje, intensyviame triukšme);
• įtemptas protinis darbas, darbas su kompiuteriu;
• rūkymas (rizika pagimdyti prieš laiką didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui. Dėl rūkymo priešlaikinis gimdymas įvyksta 24-34 nėštumo savaitę, kai naujagimio išgyvenamumo galimybės ypač mažos. Cigarečių dūmuose yra trys labai žalingi chemikalai: nikotinas, cianidas ir anglies monoksidas. Nikotinas siaurina placentos kraujagysles, todėl mažėja placentos kraujotaka, vaisius gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų, lėčiau auga. Cianidas sutrikdo vaisiaus audinių ląstelių kvėpavimą. Į motinos kraują patekęs anglies monoksidas (smalkės) nukeliauja į vaisiaus kraują, jungiasi su vaisiaus hemoglobinu ir jį „užrakina”, todėl vaisiaus hemoglobinas nebegali prisijungti deguonies, vaisius jaučia pastovų deguonies badą. Be to, anglies monoksidas, prisijungęs prie vaisiaus hemoglobino, suvartoja vaisiaus vitamino B12 atsargas, kuris dalyvauja vaisiaus kraujodaroje ir veikia kaip detoksikacijos faktorius. Pasyvus rūkymas pavojingesnis už aktyvų: toksinių medžiagų koncentracija pasyviai rūkančiųjų organizme yra didesnė negu aktyviai rūkančiųjų. Taip yra dėl to, kad rūkalių fermentų aktyvumas yra didesnis ir toksinės medžiagos neutralizuojamos greičiau negu nerūkančioms);
• alkoholio vartojimas (galimi apsigimimai, iškraipoma genetinė informacija, perduodamą iš kartos į kartą. Alkoholis lengvai pereina placentos barjerą ir iš motinos kraujo patenka į vaisių. Embrionas visiškai neturi alkoholį skaldančių fermentų, o vaisius jų turi mažai. Ypač kenksmingai veikia alkoholio skilimo produktas acetaldehidas, kuris trikdo audinių aprūpinimą deguonimi, slopina DNR, RNR ir baltymų sintezę. Nėščiosios, išgeriančios apie 1,5 l degtinės per mėnesį, dažniausiai pagimdo naujagimį su vaisiaus alkoholiniu sindromu);
• piktnaudžiavimas kava (priešlaikinio gimdymo rizika yra proporcinga išgertos kavos puodukų skaičiui. Tų moterų, kurios išgeria 3 ir daugiau puodukų kavos per dieną pirmame trimestre, rizika yra 2,2 karto didesnė negu tų, kurios išgeria 1-2 kavos puodukus per dieną);
• narkotikų vartojimas (ypač kokainas, nes jis lengvai patenka į vaisiaus organizmą, veikia vaisiaus smegenis, sutraukia kraujagysles. Dažnai pasitaiko narkomanių vaisių mirtis gimdoje iki gimimo);
• kai kurių vaistų vartojimas (nėščioms neleistini tetraciklinas, levomicetinas, streptomicinas ir kt.);
• stresas, psichologinės traumos, nuolatinis nerimas ir nervinė įtampa (dėl to organizme išsiskiria adrenalinas, noradrenalinas, kurie verčia susitraukinėti gimdą, didina gimdos raumenų tonusą, sukelia kraujagyslių spazmą ir priešlaikinį gimdymą);
• lytinis aktyvumas (lytinis aktas gali sužadinti priešlaikinį gimdymą, tačiau mylėtis nėštumo metu nedraudžiama. Spermoje yra tam tikrų cheminių medžiagų – prostaglandinų, kurie brandina gimdos kaklelį ir didina gimdos aktyvumą. Dėl tiesioginės gimdos kaklelio stimuliacijos lytinių santykių metu išsiskiria daugiau oksitocino, kuris sutraukia gimdą. Panašiai veikia ir spenelių stimuliacija lytiškai santykiaujant – išsiskiria daugiau oksitocino ir padidėja gimdos tonusas. Orgazmas yra ryškus priešlaikinio gimdymo veiksnys, nes orgazmo metu ilgai ir stipriai susitraukia gimda. Be to, lytiškai santykiaujant akto metu patekusi infekcija gali pažeisti gemalinių vandenų pūslės dangalus ir skatina prieš laiką nutekėti vaisiaus vandenis);
• įvairios medicininės procedūros ir operacijos;
• kita: dažni gimdymai (kas 1-1,5 metus) 5 ir daugiau kartų, kartotinai savaiminiai persileidimai, didelis naujagimio svoris (virš 4 kg), gimdos kaklelio nepakankamumas, buvusios gimdos ir gimdos kaklelio operacijos, mėnesinių ciklo sutrikimai, ilgas kontraceptinių gimdos spiralių nešiojimas, daugiavaisis nėštumas (40-50% atvejų gimdoma prieš laiką), netaisyklinga vaisiaus padėtis ir pirmeiga, labai gausus gemalinių vandenų kiekis, preeklampsija, ūmus karščiavimas, lytinės sistemos ir šlapimą išskiriančių organų infekcija, neurohormoniniai sutrikimai nėščiosios organizme, tiesioginės priežastys (fizinė trauma, šiukštūs lytiniai santykiai).

Priešlaikinis gimdymas – tai reguliarūs gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio plėtimasis ir trumpėjimas. Ankstyvieji priešlaikinio gimdymo simptomai yra padidėjęs gimdos aktyvumas, pasireiškiantis pilvo apačios maudimu, pilvo tempimas žemyn, skausmingai ar neskausmingai daugiau 4 kartus/per valandą susitraukinėjanti gimda, pagausėjusios gleivingos išskyros iš lytinių organų (gali būti su kraujo priemaiša), prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys. Dažnai priešlaikinio gimdymo simptomai būna tokie neryškūs, kad nepastebimi iki tol, kol išsiplečia gimdos kaklelis, plyšta gemalinių vandenų pūslės dangalai ir nuteka vaisiaus vandenys. Gimdos susitraukimai būna neskausmingi ir apibūdinami kaip menstruacijų spazmai. Nugaros skausmas ir pilvo tempimas žemyn būna beveik visais atvejais. Išskyrų iš lytinių takų pagausėja tik apie 50% moterų. Jei priešlaikinis gimdymas pasireiškia nereguliariais ar reguliariais (1-2 kartus/per valandą) gimdos susitraukimais, gimdos kaklelio išsiplėtimas yra 2-3 cm, medikamentais dar galima sustabdyti priešlaikinio gimdymo progresavimą. Jeigu gimdos susitraukimai stiprūs, dažni, reguliarūs, gimdos kaklelio išsiplėtimas 6-7cm, patologinis procesas yra negrįžtamas. Tam tikrais atvejais priešlaikinis gimdymas tyčia nestabdomas (žuvus vaisiui ar esant su gyvybe nesuderinamiems vaisiaus apsigimimams, ryškiam augimo atsilikimui, prisidėjus infekcijai, pradėjus gausiai kraujuoti dėl placentos pirmeigos ar priešlaikinio placentos atsidalijimo, sergant sunkia preeklampsija ar eklampsija).

Priešlaikinio gimdymo gydymo principai yra tokie: apsauginis lovos režimas, ramybė, skiriami raminantys-migdantys vaistai, skysčių kiekio organizme atstatymas, tokolizė (įvairūs preparatai, slopinantys gimdos susitraukimus), vaisiaus plaučių brandinimas, chirurginis gimdos kaklelio apsiuvimas ir antibakteriniai vaistai infekcijos profilaktikai. Gulėjimas, ypač ant kairiojo šono, pagerina inkstų ir placentos kraujotaką. Teigiamai veikia pakeltas lovos kojūgalis, nes pirmaujanti vaisiaus dalis mažiau spaudžia apatinį gimdos segmentą, sumažėja gimdos receptorių dirginimas ir jos tonusas. Reikia pašalinti visus stresą sukeliančius faktorius, nėščiajai suteikti visišką ramybę ir poilsį. Galima skirti žolinius raminančius vaistus – valerijono šaknies ekstrakto tabletes, sukatžolės mikstūrą lašais, benzodiazepinų grupės preparatus tabletėmis arba injekcijomis į raumenis. Pakankamas skysčių kiekis organizme mažina gimdą sutraukiančio hormono oksitocino sekreciją, todėl į veną lašinės infuzijos būdu lašinami elektrolitų ir gliukozės vandeniniai tirpalai. Gimdos susitraukimams slopinti (tokolizei) skiriama: kalcio kanalų blokatoriai (Nifedipinas) – mažina gimdos raumenų susitraukimus, yra efektyvus pirmiausia pasirenkamas vaistas. Dozė: pirmąją valandą skiriama 10 mg po liežuviu kas 15 min., kol suretės gimdos susitraukimai. Gydoma 60–160 mg dozėmis per parą. Prostaglandinų inhibitoriai – dozavimas: pradinė dozė – 50mg taletėmis, vėliau po 25–50 mg kas 4–6 val. dvi dienas. Vartojamos ir žvakutės – 1–3 mg/kg kūno svorio. Šie preparatai neskiriami po 34–os nėštumo savaitės. ß2 – adrenomimetikai Partusisten,Gynipral  infuzija į veną: 0,5–2,0 mg vaisto praskiesti 500 ml izotopinio tirpalo ir lašinti į veną, 10–20 lašų/min. Didžiausias greitis 40–60 lašų/min. Vėliau gali būti skiriamos tabletės. Retesniais atvejais gimdos susitraukimams slopinti gali būti vartojami kiti vaistai: oksitocino antagonistai, gestagenai. Jei nėštumo trukmė yra iki 34-35 nėštumo savaičių, vaisiaus plaučių brandinimui skiriamos gliukokortikoidų dvi injekcijos į raumenis 12 val. intervalu. Praėjus 48 val. po paskutinės injekcijos, vaisiaus plaučiai laikomi subrendusiais ir jo išgyvenamumo galimybė didesnė. Gimdos kaklelio apsiuvimas dabar taikomas retai, tik tais atvejais, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas (gimdos kaklelio atsidarymas be gimdymo veiklos), jei per 2 ir daugiau buvusių nėštumų vaisius gimė neišnešiotas arba per buvusius gimdymus plyšo gimdos kaklelis. Tai atliekama 16-33 nėštumo savaitę, vaisius turi būti gyvas, nenutekėję vandenys, gimda nepradėjusi reguliariai susitraukinėti, nėra infekcijos požymių. Infekcijos profilaktikai skiriami nėščiajai ir vaisiui nepavojingi antibiotikai, priklausantys penicilinų ar makrolidų grupei, sunkesniais atvejais – cefalosporinai. Bendrą organizmo būklę gerina multivitaminai nėščioms su mikroelementais. Prižiūrint priešlaikinį gimdymą svarbu reguliuoti gimdymo veiklą (stiprią – slopinti, silpną – skatinti), malšinti skausmą (rekomenduojama epidurinė nejautra), išvarymo laikotarpiu apsaugoti nuo tarpvietės plyšimų (laiku įkirpti tarpvietę), naujagimį priimti švelniai, suvystyti į šiltus vystyklus, neatšaldyti, užtikrinti normalų jo kvėpavimą ir širdies veiklą, reikalaui esant – reanimuoti.

Psichoterapija:

Visą nėštumo laikotarpį vaikas kasdien vis labiau pripranta prie aplinkos, kurioje gyvena. Jis jautriai reaguoja į staiga pasikeitusią Tavo nuotaiką. Kai esi pikta ar sunerimusi, pasikeičia Tavo balso stiprumas ir tonas. Nuo nervinės įtampos organizme gaminasi specifiniai cheminiai junginiai. Augant nepažįstamai vaikui įtampai Tavo kūne, minėtos medžiagos jam „praneša", kad vyksta kažkas negero. Kai bijai, Tavo kūnas išskiria adrenaliną, kurio patenka ir į vaiko organizmą. Kai esi labai laiminga, vaikas irgi tai jaučia. Vadinasi, jausmai arba dėl jų atsiradę cheminiai junginiai, per visą nėštumą veikia ne tik Tave, bet ir Tavo vaiką. Svarbiausia stenkis išvengti nuolatinio streso. Tik nesijaudink dėl retsykiais pasitaikančių ginčų ar smulkių rūpesčių. Tai kiekvienam pasitaiko. Kai nustosi jaudintis, užsikelk kojas ant pagalvės, paklausyk mėgstamos muzikos, „pasikalbėk" su vaiku, esančiu Tavo įsčiose, paglostyk pilvą, kad vaikas žinotų, kad viskas vėl yra gerai. Kai abu tėvai kartu išgyvena nėštumą, tai be galo svarbus, esminis dalykas tiek motinai, tiek ir vaikui, o kalbėjimas su vaiku ir dainavimas jam, esančiam motinos įsčiose, labai teigiamai veikia vaiko vystymąsi. (Poznanės medicinos akademijos neonatologijos klinikos ir katedros vedėjas Prof. habil. dr. Januszas Gadzinowskis)

 

Be to, būtina savikontrolė:

• Tu reguliariai lankaisi pas ginekologą iki nėštumo ir jo metu;
• Laikaisi sveikos, visavertės ir subalansuotos mitybos. Valgai pagal režimą;
• Sužinai anksčiau apie priešlaikinio gimdymo simptomus – reguliarūs sąrėmiai, spaudimas gimdos apačioje, stiprėjantys nugaros skausmai, spazmai apatinėje pilvo dalyje ir pakitusios makšties išskyros;
• Klausai savo gydytojo patarimų, susijusių su sklandžia nėštumo eiga;
• Vengi vartoti nesveiką maistą arba atsisakai įpročių, kurie galėtų pakenkti tavo mažyliui;
• Reguliariai atlieki fizinius pratimus!

Iki 10 nereguliarių gimdos susitraukimų per parą yra normalus fiziologinis reiškinys, ypač nėštumo pabaigoje. Pavojinga – 4 ir daugiau kartų per valandą susitraukinėjanti ir kietėjanti gimda. Jeigu jaučiate maudimą ir tempimą pilvo apačioje, atsiduodantį į strėnas, rekomenduojama vartoti magnio preparatus, 1-2 savaites sumažinti vartojamo kalcio kiekį arba laikinai jo nebevartoti, susilaikyti nuo lytinių santykių, vengti vidurių užkietėjimo (ryte nevalgius išgerti šalto vandens stiklinę arba 1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus. Priešlaikinio gimdymo rizika padidėja per „tariamąsias mėnesines” kas mėnesį ir tam tikrus kritinius nėštumo nutrūkimo momentus (20-21 nėštumo savaitę, 26-28 nėštumo savaitę ir 32-34 nėštumo savaitę), todėl tuomet nėščia moteris turėtų būti itin atsargi ir saugoti save.

Dažnai priešlaikinio gimdymo metu pasitaiko gimdymo veiklos silpnumas, ilgesnė gimdymo trukmė dėl nesubrendusio gimdos kaklelio arba greitas gimdymas dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, vaisiaus hipoksija (deguonies badas) gimdymo metu, dažnesnės infekcinės pogimdyminės komplikacijos, kraujavimas gimdymo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje. Dažniausiai prieš prasidedant priešlaikiniam gimdymui prieš laiką nuteka vaisiaus vandenys.