Nevaisingumas moterų

• kiaušintakinis (30–40%);
• endokrininis (30–40 %);
• imuninis (5%);
• dėl anatominių lytinių organų pakitimų (5%).

Kiaušintakinis nevaisingumas atsiranda po vidinių lytinių organų uždegimų – kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, dėl susidariusių sąaugų persilenkti, todėl kiaušintakiuose susidaro anatominių kliūčių, trukdančių kiaušialąstei keliauti ir būti apvaisintai spermatozoido.

Endokrininio nevaisingumo priežastis yra sutrikusi ovuliacija – folikulo formavimasis ir trūkimas ciklo vidury dėl pakitusios kitų endokrininių liaukų funkcijos (pagumburio, posmegeninės liaukos, antinksčių, skydliaukės).

Įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai pasireiškia amenorėja (mėnesinių nebuvimu), įvairiais mėnesinių ciklo sutrikimais, po nėštumo nutraukimų (abortų), pažeidus gimdos gleivinę, persirgus gimdos gleivinės uždegimu, dėl lėtinių paūmėjančių uždegimų aplink kiaušintakius, kiaušides, gimdos ertmėje susidarius sąaugų, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę. Nevaisingumo priežastis gali būti lytinių organų endometritas, policistinių kiaušidžių sindromas, kuomet irgi nevyksta ovuliacija.

Imuniniam nevaisingumui būdinga tai, kad moters organizme atsiranda imunitetas vyriškoms lytinėms ląstelėms ir susidaro specifinių spermatozoidams antikūnų. Kartais moters nevaisingumo priežastis išlieka neaiški. Didelę reikšmę turi ir psichogeniniai faktoriai.

Tiriami abu nevaisingos šeimos sutuoktiniai. Tyrimai trunka ilgai: nevaisingumo priežastis nustatoma tik per kelis mėnesius ar metus.

• Išsiaiškinama moters artimųjų giminaičių (motinos, seserų) nėštumų eiga, gimdymo komplikacijos, moters vaikystėje ir paauglystėje persirgtos ligos, brendimo sutrikimai, mėnesinių pradžia ir jų pobūdis, lytinio gyvenimo pradžia ir jo sutrikimai ir panašiai.
• Atliekamas tyrimas per makštį, laboratoriniai (kraujo, šlapimo) bei specialūs tyrimai lytinių organų ūminiams ir poūmiams uždegimams nustatyti.
• Jei įtariamas kiaušintakinis nevaisingumas, tiriama kiaušintakių būklė, atliekamos dubens rentgeno nuotraukos, nustatoma.
• Tiriamas estrogenų, gestagenų, prolaktino, posmegeninės liaukos išskiriamų hormonų kiekis kraujyje, 17-ketosteroidų kiekis paros šlapime (antinksčių funkcijai įvertinti dėl galimo vyriškųjų hormonų pertekliaus organizme).
• Visuomet atliekama transvaginalinė echoskopija, siekiant įvertinti vidinių lytinių organų anatominę padėtį, kiaušidžių būklę, gimdos gleivinės storį.
• Nevaisingumo priežastį nustatyti padeda ir papildomi testai. Atliekant postkoitinį Huhnerio testą, įvertinama spermatozoidų migracija gimdos kaklelio gleivėse, jeigu postkoitinis testas abejotinas arba neigiamas, atliekamas Kurzroko-Miulerio gimdos kaklelio gleivių ir spermatozoidų suderinamumo testas. Juo nustatoma, ar spermatozoidai sugeba prasiskverbti į gimdos kaklelio gleives.