Nėščiųjų pielonefritas

Pielonefrito diagnozė grindžiama klinikinių ir laboratorinių tyrimų, pirmiausia šlapimo, duomenimis. Tiriama vidurinė rytinio šlapimo porcija (prieš tai moteris būtinai turi apsiplauti išorinius lytinius organus). Pielonefritui būdingas didelis leukocitų skaičius šlapime, kartais nedidelė hematurija (raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai – šlapime), nedaug baltymo, bakteriurija (bakterijos šlapime). Atliekamas bakteriologinis šlapimo tyrimas (šlapimo pasėlis į specialias maitinamąsias terpes bakterijų florai ir rūšiai nustatyti) bei antibiotikograma (bakterijų jautrumui atskiriems antibiotikams nustatyti). Pagal antibiotikogramą skiriamas gydymas: parenkamas tas antibiotikas, kuriam bakterijų štamai yra jautriausi. Bendrame kraujo tyrime randami ryškūs infekcijos požymiai (leukocitozė, leukocitų formulės nukrypimas į kairę, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis) bei mažakraujystei būdingi rodikliai (sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, sumažėjęs eritrocitų skaičius). Inkstų funkcija ir pajėgumas išvalyti organizmą nuo šlakų vertinama pagal šlapalo ir kreatinino koncentraciją kraujyje (atlikus biocheminį kraujo tyrimą) ir Zimnickio mėginiu (paros bėgyje kas 3 val. renkamas šlapimas ir nustatomas santykinis tankis atskirose šlapimo porcijose). Progresuojant pielonefritui, inkstai nebesugeba keisti šlapimo koncentracijos ir tankio; šlapimo tankis visose šlapimo porcijose paros bėgyje tampa vienodas (1,010-1,015). Tai rodo, kas uždegiminis procesas išplito, apėmė ir pažeidė inksto parenchiminį audinį ir šlapimą filtruojančius kamuolėlius ir latakėlius. Ilgai negydomas ar blogai gydomas užsitęsęs pielonefritas sukelia negrįžtamus anatominius inksto pakitimus – inksto sklerozę ir negrįžtamai pažeidžia jo funkciją.

Jeigu sergate nėščiųjų pielonefritu, jums būtina ramybė ir poilsis. Laikykitės lovos režimo tol, kol būklė nepradės aiškiai gerėti. Inkstai „mėgsta” sausą šilumą, todėl venkite papildomo peršalimo ir skersvėjų. Juosmens srityje kelis kartus per dieną palaikykite šiltą termoforą, į kurį pripilkite karšto vandens, o patį termoforą apvyniokite šiltu sausu rankšluosčiu ar minkšta vilnone antklode. Šiluma turi būti maloni, švelni, nedeginanti, ne per daug karšta. Netinka spiritiniai ar drėgni kaitinantys kompresai, - jie yra pernelyg stiprūs ir daugiau veikia odą ir stuburą, o ne giliau esančius vidaus organus – inkstus. Svarbiausia – gerkite kuo daugiau skysčių. Skystis praskalauja šlapimo takus ir išplauna juose esančius infekcijos sukėlėjus. Reikėtų gerti tiek skysčių, kad šlapimas pasidarytų vos gelsvas ar visiškai bespalvis. Sergant nėščiųjų pielonefritu sveika gerti spanguolių sultis. Nepatartina gerti kavos, alkoholio, geriau gerti daug silpnai mineralizuoto mineralinio ar gėlo šaltinio vandens bei iš vaistažolių pagamintų arbatų. Labiausiai šiuo atveju padeda meškauogių arbata. Meškauogė (Arctostaphylos uva ursi) savo išvaizda labai panaši į bruknę, ji taip pat subrandina raudonas uogas, tačiau tai yra toli gražu ne tas pats augalas. Vaistingoji medžiaga – arbutinas – yra meškauogės lapuose. Arbutinas inkstuose skyla iki hidrochinono, o pastarasis dezinfekuoja šlapimo takus ir naikina ten esančias bakterijas. Galima vartoti tokią arbatą: 2 arbat. šaukštelius džiovintų meškauogių lapų užplikyti 200 ml karštu virintu vandeniu, 10 min. pavirinti ir perkošti, kai atvės. Gerti po 100 ml (po ½ stiklinės) 3 kartus per dieną 15-20 min. prieš valgį. Gydymas vaistažolėmis yra tik pagalbinis gydymo metodas; pagrindinis yra gydymas antibiotikais ir antibakteriniais preparatais.

Nėščiosioms, kiekvienąkart apsilankant Moterų konsultacijoje, yra atliekamas bendras šlapimo tyrimas. Ištiriama rytinio šlapimo vidurinė porcija, prieš tai nėščiajai reikia kruopščiai apsiplauti išorinius lytinius organus, kad į šlapimą nepatektų išskyrų iš makšties ar nešvarumų nuo išangės, kurie gali iškraipyti teisingus šlapimo tyrimo duomenis. Jei šlapimo tyrime randama daug leukocitų ir bakterijų, nors nėščioji neturi jokių nusiskundimų, ir nėra jokių klinikinių simptomų, profilaktiškai skiriami geriamieji antibakteriniai preparatai asimptominei bakteriurijai gydyti. Nėščiųjų pielonefrito profilaktikai nėščia moteris per dieną turi išgerti pakankamą kiekį skysčių – apie 1,5-2 litrus, niekuomet neslopinti noro šlapintis, visuomet tuojau pet eiti į tualetą ir pasišlapinti (kai šlapimo pūslė yra pilna, joje kaupiasi šlapimas, vystosi šlapimo sąstovis šlapimo takuose, ir šlapime pradeda daugintis bakterijos). Reikia stengtis neperšalti (tiek batai, tiek apatiniai ir viršutiniai drabužiai visada turi būti sausi, šilti, saugoti nuo šalčio ir drėgmės), nesėdėti ant šalto pagrindo. Būtina laikytis švaros ir asmens higienos taisyklių: pasišlapinus ar pasituštinus tualetinį popierių reikia traukti tik iš priekio į užpakalį, o net atvirkščiai; priešingu atveju nuo išangės bakterijos gali patekti į šlaplę. Tokia pačia kryptymi reikia apsiplauti ir išorinius lytinius organus. Jei yra polinkis dažnai sirgti šlapimo pūslės uždegimais, kurie kartodavosi dar iki nėštumo, rekomenduojama gerti kuo mažiau alkoholinių gėrimų, vengti aštrių patiekalų ir aštrių prieskonių (aitriosios paprikos, pipirų, pomidorų padažų ir ketčupo), nes šie produktai dirgina šlapimo pūslę, kai kurias moteris taip veikia ir kava. Maistas turi būti švelnus, lengvai virškinamas. Kadangi anatomiškai moters išangė yra daug arčiau šlaplės angos negu vyrų, ir moters šlaplė yra gerokai trumpesnė (3-4 cm ilgio), todėl lytinių santykių metu bakterijos gali lengvai pakliūti nuo išorinių lytinių organų per šlaplę į šlapimo pūslę ir, ten pasidauginusios, keliauti aukštyn iki inkstų. Be to, lytinių santykių metu gali atsirasti šlaplės ir šlapimo pūslės sudirginimas ir nedidelis jų sienelių patinimas, dėl ko sunkiau išsituština šlapimo pūslė, o joje susikaupusiame šlapime susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Todėl moteriai patartina pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių, ypač nėštumo metu, nes tai apsaugo nuo šlapimo takų uždegiminių ligų: kartu su šlapimu tuoj pat išplaunami ten patekę infekcijos sukėlėjai. Žinoma, reikia dar iki nėštumo ar nėštumo pradžioje išgydyti visus infekcijos židinius organizme (Taisyti dantis, mesti rūkyti ir gydyti lėtinį bronchitą, lėtinį tonzilitą). Svarbu stiprinti organizmo atsparumą: gerti pakankamai sulčių, valgyti daug vaisių ir daržovių, vartoti vitaminus su mineralais, nepervargti, neperšalti, vengti stresų ir pernelyg didelės fizinės įtampos.