Nėščiųjų mažakraujystė (anemija)

Nėščiųjų anemijos atsiradimas siejamas padidėjusiu geležies ir folinės rūgšties poreikiu nėštumo metu. Geležies stokos mažakraujystė sudaro apie 80-90 proc. visų nėščiųjų anemijų. Jai prasidėti reikšmės turi šie veiksniai:

 

Be to, geležies stokos anemija dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančioms lėtinėmis infekcinėmis ligomis (reumatu, lėtiniu tulžies pūslės, inkstų geldelių, ryklės migdolų, veido ančių uždegimu ir t.t.). Anemija dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų. Folinės rūgšties trūkumas nėščiosioms yra retesnis negu geležies, nes paprastai nėščioji su maistu gauna pakankamą folinės rūgšties kiekį. Mišri geležies ir folinės rūgšties stoka dažniau pasireiškia sunkia anemija antrame ir trečiame nėštumo trimestruose.

Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Skiriamos dvi geležies stokos stadijos: slapta lėtinė geležies stoka audiniuose (kai anemijos simptomų dar nėra) ir ryški geležies stoka (tai geležies stokos anemijai būdingi simptomai). Geležies stoka audiniuose pasireiškia tokiais simptomais: lūžinėjantys nagai, pakitusi nagų forma (nagai įgauna šaukštelio pavidalą), šiurkštūs ir slenkantys plaukai, sausa, šiurkšti, vaško atspalvio oda, liežuvio, burnos, ryklės, stemplės gleivinės blyškumas, atrofija, išplonėjimas, liežuvio skausmas, skausmas ryklėje ryjant maistą, įtrūkimai burnos kampuose, pakitusi uoslė ir skonis, didelis bendras silpnumas, greitas nuovargis net po nedidelio fizinio krūvio, galimas dusulys fizinio krūvio metu, pasikartojantys alpimai, greita nuotaikų kaita arba polinkis į depresiją, sustiprėjęs širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, galvos skausmas, svaigimas, skeleto raumenų silpnumas. Kartais būna subfebrili kūno temperatūra (37-38oC), greitas širdies plakimas, žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mmHg ir mažiau). Lengvos formos nėščiųjų anemija paprastai nesutrikdo vaisiaus raidos, tuo tarpu dėl sunkios anemijos gali sulėtėti vaisiaus augimas, atsirasti lėtinis deguonies badas (hipoksija), vaisiaus ir naujagimio anemija (geležies stokos mažakraujystė).

Nėščioji turi maitintis vitaminizuotu, daug baltymų ir geležies turinčiu maistu, papildomai vartoti geležies preparatus ir vitaminus. Nėščiosios dienos maisto kaloringumas turi būti 3000-3500 kcal. Paros maisto davinyje turi būti pakankamai mėsos, nes nustatyta, kad iš mėsos geležies įsisavinama 8,5 karto daugiau negu iš augalinio maisto. Anemijos gydymui skiriami geležies preparatai (geriamieji dvivalentės geležies preparatai 100 mg iki 180 mg elementinės geležies per parą). Vartojant geriamuosius geležies preparatus, gydomasis efektas pasireiškia ne anksčiau kaip po 3 savaičių, o organizmas pakankamai geležies sukaupia tik po 2-3 mėnesių. Kai hemoglobino koncentracijos rodikliai kraujyje tampa normalūs, geležies preparatų vartojimas tęsiamas dar 3-4 mėn. profilaktinėmis dozėmis. Leidžiami injekcijų į veną pavidalu preparatai skiriami tik išimtinais atvejais, kai nustatyta skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė ar uždegimas, yra sutrikęs geležies įsisavinimas žarnyne. Geležies injekcijos į raumenis skiriamos dar rečiau ir tik tais atvejais, kai jų negalima leisti į veną. Injekcijos į raumenis skausmingos, odoje gali likti tamsios dėmės. Esant sunkiai anemijai (Hb<70g/l), reikia perpilti eritrocitų masę. Kraujo perpylimą nėščiajai galima atlikti tik tuo atveju, kai iškyla pavojus gyvybei, ir kai reikia skubiai pagerinti kraujo deguonies transportinę funkciją bei pašalinti sunkius deguonies stokos simptomus pagrindiniuose organuose (smegenyse, širdies raumenyje). Po to gydymas tęsiamas geriamaisiais geležies preparatais.

Anemija sergančios nėščiosios dažniau serga infekcinėmis ligomis, yra didesnė savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika, neišnešiotumas, gimdymo veiklos silpnumas, kraujavimas po, dažnesnės pogimdyminės uždegiminės-sepsinės komplikacijos, pieno stoka.

Nėščiųjų anemijos profilaktikai labai svarbu kuo anksčiau ją nustatyti ir laiku pradėti gydyti. Moterų konsultacijoje kraujas nėščiajai tiriamas nėštumo pradžioje, kai ši įrašoma į nėščiųjų įskaitą, 20 nėštumo savaitę, 28 nėštumo savaitę, o vėliau – 1 kartą per mėnesį. Ypač nuodugniai ištiriamos ir stebimos tos nėščiosios, kurioms anemija nustatyta dar iki nėštumo, kurios daug kartų gimdė arba serga lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Joms nuo 12-14 nėštumo savaitės patartina vartoti grynos geležies preparatus profilaktinėmis dozėmis (po 30-60 mg elementinės geležies/per dieną). Nustačius nėščiųjų anemiją, geležies dozė padidinama iki gydomosios, dažniau kartojami kraujo tyrimai. Nėščia moteris kasdien turi gauti 400 μg folinės rūgšties, ypač I nėštumo trimestrą iki 12 nėštumo savaitės (ji apsaugo ir nuo apsigimimų).