Lytinių organų infekcijomis moterys dažnai serga nėštumo metu dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto, dažnesnio šlapinimosi. Infekcija apima vaginito ir vaginozės klinikinius simptomus. Vaginito ir vaginozės simptomai žinomi kiekvienai moteriai – tai makšties išskyrų pokyčiai (kiekio, konsistencijos, kvapo), vulvos niežėjimas, perštėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, skausmingas šlapinimasis. Dažniausi infekcinės kilmės vulvovaginitai, priklausomai nuo pagrindinio sukėlėjo, yra bakterinė vaginozė, kandidozė, trichomonozė.
Priežastys
Bakterinė vaginozė – yra ne lytiniu keliu plintanti liga, tačiau būklė susijusi su lytiniu aktyvumu ir lytinių partnerių skaičiumi, nors serga ir lytinio gyvenimo negyvenančios moterys ir mergaitės. Šios ligos priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad ją sukelia makštyje esančios bakterijos, kuomet sutrinka makštyje bakterijų pusiausvyra ir sumažėja laktobacilų kiekis. Šių bakterijų aptinkama ir nesergant bakterine vaginoze, tačiau jų būna gerokai mažiau. Moteru, sergančiųjų bakterine vaginoze, makštyje bakterijų yra nuo šimto iki tūkstančio kartų daugiau nei paprastai.
Kandidozė yra labai paplitusi infekcija, o pastojus, jos tikimybė dar labiau padidėja, nes augant nėštumui moters organizme didėja gliukozės bei kitų karbohidratų kiekis, taip pat susilpnėja ląstelinis imunitetas, ir tai gerina sąlygas šiam mikroorganizmui daugintis ir išgyventi. Kandidozę sukelia baltasis balkšvagrybis (Candida albicans). Jis aptinkamas sveikų moterų išskyrose ir diagnozuojamas apie 40 proc. nėščiųjų. Tačiau problema tampa tik tuomet, kai ima sparčiau daugintis ir užgožia kitus mikroorganizmus. Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną – taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis. Taip pat staigaus grybelio padaugėjimo priežastimi gali būti susidariusi palanki aplinka makštyje, pavyzdžiui, po gydymo antibiotikais, nusilpus imunitetui, dėl perdėtos higienos, sintetinio apatinio trikotažo, aptemptų drabužių. Tačiau dažnai priežastis taip ir lieka neišaiškinta. Vulvovagininė kandidozė yra antra pagal dažnį makšties liga po bakterinės varikozės.
Trichomonozė – lytiškai plintanti liga. Ją sukelia pirmuonis Trichomonas vaginalis. Trichomonozė dažnai pasireiškia kartu su kitomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis (pav. gonorėja).Ligos eiga
Bakterinė vaginozė kartais būna beveik nepastebima. Dauguma moterų gali visai neturėti nusiskundimų ir nepastebėti jokių simptomų. Kita dalis skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis, skleidžiančiomis nemalonų gendančios žuvies kvapą, labiausiai išryškėjantį po sueities. Ligos pradžioje išskyros būna baltos, skystos, vėliau įgauna gelsvą ar žalsvą atspalvį, tampa tirštos ar net varškinės. Taip pat gali niežėti tarpvietę, kamuoti skausmingas šlapinimasis, bendra bloga savijauta.
Kandidozei būdingas išorinių lyties organų niežulys, deginimas, odos sudirgimas, nenormalios išskyros, pakitęs jų kiekis, konsistencija (tirštos, baltos, varškinės išskyros iš makšties), makšties sausmė, paraudimas, patinimas, jautrumas ir skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu.
Trichomonozės požymiai pasirodo po keturių dienų – trijų savaičių nuo užsikrėtimo. Dalis moterų (apie trečdalis) gali nežinoti, kad jos užsikrėtusios, kitais atvejais (apie 2 trečdalius) moterų skundžiasi gelsvai–žalsvomis putotomis išskyromis, nemaloniu jų kvapu, išorinių lyties organų niežuliu ir skausmingu šlapinimusi, išorinių lyties organų ir makšties paraudimu, paburkimu, maudimu pilvo apačioje.Tyrimas
Pirmiausia išklausoma pacientės nusiskundimų, apžiūrima vulva. Įvertinama eritema, edema, opos ar lėtiniai odos pokyčiai. Svarbu palpuoti išorinių lytinių organų sritį, įdėmiai apžiūrėti makšties sieneles, gimdos kaklelį. Laboratoriniam ištyrimui paimamos išskyros, tiriamas makšties išskyrų pH, makšties išskyrų tepinėlis tiriamas mikroskopiškai.
Medicininis gydymas
Nėščiųjų bakterinės vaginozės gydymas labai individualus, priklauso nuo nėštumo laiko ir moters būklės. Pirmą nėštumo trimestrą dažniausiai apsiribojama vietinio poveikio gydymu – tai tepalai, žvakutės ir kt. Tačiau, jeigu moteris jau buvo patyrusi persileidimą ar priešlaikinį gimdymą, ji priskiriama prie didesnės rizikos grupės, ar bakterinė vaginozė kartojasi ir gydant vietiškai nepasiseka jos tinkamai išgydyti, tuomet kartu su vietinio poveikio preparatais skiriamas ir sisteminis gydymas.
Kandidozė yra gydoma vaistais nuo grybelio. Kai moteris pirmą kartą suserga pienlige, paprastai ji gydoma makšties žvakutėmis ar makšties tabletėmis. Tokių formų vaistai veikia vietiškai, beveik nepatekdami į bendrąją kraujotaką. Nėščiosioms geriamieji vaistai nuo grybelio (tabletės arba kapsulės) neskiriami, nes veikia visą organizmą ir todėl gali sukelti kai kurių nepageidaujamų reakcijų.
Trichomonozės gydymo nauda nėštumo metu pradedama abejoti. Nors ši makšties infekcija siejama su priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir mažo svorio naujagimio gimimo didesne rizika, gydymas rizikos nemažina. Priežastis gali būti vaistų sąlygotas Trichomonas vaginalis žuvimas. Iš žūvančių ir yrančių pirmuonių atsipalaiduoja patogeniniai virusai, kurie sukelia uždegiminį atsaką ir aktyvuoja priešlaikinį gimdymą. Todėl rekomenduojama besimptomine trichomonoze sergančių nėščiųjų negydyti ar gydyti tik po 37–tos savaitės ir taip apsaugoti naujagimį nuo infekavimosi gimdymo metu, o iki gydymo nėščiosioms rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Simptominę trichomonozę reikėtų gydyti. Vietinis gydymas neveiksmingas, nes nepasiekiama reikalinga vaisto koncentracija. Gydoma geriamuoju metronidazoliu, tačiau tik būtiniausiu atveju ir tik po trečiojo nėštumo mėnesio. Metronidazolio patenka ir į motinos pieną, vadinasi, žindymo laikotarpiu jo vartoti negalima. Jeigu žindyvei trichomonozę gydyti būtina, jai reikia iš karto išgerti 2000 mg dozę ir po to mažiausiai 3 paras kūdikio krūtimi nemaitinti. Komplikacijos
Teisingo gydymo atvejais pasekmių dažniausiai nebūna. Vis dėlto galimos šios komplikacijos: lytinio gyvenimo sutrikimai (sumažėjęs libido), vaginizmas. Taip pat gali išsivystyti dubens uždegiminė liga.
Yra duomenu, kad sergant bakterine vaginoze, slopinamas ląstelinis imunitetas, todėl galimas priešlaikinis gimdymas. Anksčiau laiko gimdo du kartus dažniau sergančios bakterine vaginoze nei sveikos nėščiosios.
Kandidozė (pienligė) kūdikiui nekenkia. Jei ši problema bus gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis pasigaus infekciją ir susirgs pienlige. Tuomet sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių. Tai nėra pavojinga ir lengvai išgydoma.Patarimai ir profilaktika
Nėštumo metu patariama dėvėti orui laidžius medvilninius apatinius, vengti ankštų apatinių, kelnių, taip pat aptemptų pėdkelnių. Miegoti reikia be apatinių, kad oras lengvai patektų į lytinių organų sritį. Vengti sūkurinių vonių (jacuzzi), ilgų maudynių ir kuo trumpiau būti su šlapiu maudymosi kostiumėliu. Reikia vengti aromatizuotų muilų, skalbimo priemonių, intymiai higienai skirtų prausiklių. Tarpvietę visuomet šluostyti judesiu link išangės. Reikia valgyti jogurtus, kurių sudėtyje yra gyvų Lactobacillus acidophilus bakterijų, – tai gali padėti atkurti natūralią makšties mikroflorą. Per diena išgerti bent 1,5 litro vandens. Gerti spanguolių sultis. Jos stabdo bakterijų dauginimąsį. Nereikia kentėti, jei norisi šlapintis, o šlapinantis reikia pasilenkti į priekį – tai padės visiškai ištuštinti pūslę.
Raktiniai žodžiai
Lytinių organų infekcija, Išskyros iš makšties, Tarpvietės niežėjimas, Tarpvietės perštėjimas, Tarpvietės deginimas, Nemalonus kvapas iš makšties, Skausmingi lytiniai santykiai, Skausmingas šlapinimasis, Bakterinė vaginozė, Kandidozė, Pienligė, Trichomonozė, Infekcij