Moters lytinių takų kondilomos

Kondilomos yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų. Pagrindinė kondilomų atsiradimo priežastis yra infekcija. Daugelį metų buvo manoma, jog kondilomos yra lytiniu keliu plintančios venerinės ligos gonorėjos padarinys. Pastaruoju metu tai paneigta ir tiksliai nustatyta, jog kondilomų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurių žinoma apie 70 tipų. Nustatyta, kad 10-30 proc. visų seksualiai aktyvių suaugusiųjų yra apsikrėtę ŽPV. Vyrų ir moterų, apsikrėtusių šiuo virusu, santykis yra panašus. Užsikrečiama tik lytiniu keliu. Kondilomų atsiradimą skatina įvairūs dirgikliai:

• gausios pūlingos ar kitokio pobūdžio uždegiminės išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties;
• užsikrėtimo galimybė padidėja, jei išorinių lytinių organų srityje yra įbrėžimų, įdrėskimų, opelių, traumų; tuomet virusui įsiskverbti yra lengviau.

Moterims kondilomos paprastai atsiranda ant išorinių lytinių organų, makšties prieangyje, tarpvietės srityje, aplink išangę, šlaplės angutėje, ant šlaunų vidinio paviršiaus, kartais apima makšties šonines sieneles, išplinta į makšties skliautus ir gimdos kaklelį. Iš pradžių atsiranda pavienė, mažutė, balsvos ar švelniai rožinės spalvos, nelygiu, smulkiai gruoblėtu paviršiumi, į karputę panaši išaugėlė, kuri laikui bėgant nepranyksta, o atvirkščiai – linkusi sparčiai augti ir daugintis: šalia jos atsiranda vis daugiau įvairaus dydžio tokių pat karpučių. Ypač jos mėgsta augti tose vietose, kurios nuolat dirginamos (pvz., lytinio akto metu), kur šilta, drėgna ir daug išskyrų, todėl pirmiausia atsiranda išorinių lytinių organų srityje – makšties prieangyje ir ant lytinių lūpų. Pavienės kondilomos gali būti įvairaus dydžio (nuo 1 mm iki 1 cm skersmens). Daugybinės, greta viena kitos augančios kondilomos gali sudaryti į „gaidžio skiauterę”, „žiedinį kopūstą” ar „plokščią kietą padą” panašius darinius, kurių skersmuo gali būti įspūdingas – net iki 10-12 cm. Kartais šių kondilominių išaugėlių būna priaugę tiek daug, kad jos iškraipo moters išorinių lytinių organų normalų anatominį vaizdą. Lytinių organų kondilomos yra trapesnės ir lengviau pažeidžiamos negu kitose kūno vietose užaugančios karpos. Užgautos jos linkusios greitai rasoti krauju, o prisidėjus infekcijai atsiranda pūlingų išskyrų. Kondilomos yra neskausmingos. Makštyje esančios daugybinės kondilomos paprastai į vientisą „padą” nesuauga, o taip ir lieka daugybinių įvairaus dydžio karpučių pavidalu, užstojančių net makšties spindį. Inkubacinis (arba slaptas) laikotarpis, gali būti nuo kelių savaičių iki 1-8 mėn. Kondilomos pačios savaime niekada neišnyksta, jas galima išnaikinti tik gydant. Kondilomos visuomet atsiranda lytinių organų lėtinio uždegimo fone: išgydžius uždegimą, pašalinus kondilomas, laikantis švaros ir asmens higienos taisyklių, sustiprinus organizmo imunitetą, dažniausiai jos daugiau nebepasikartoja. Tačiau priešingu atveju, likusios augti ir daugintis toliau. Specifinio vaisto nuo ŽPV nėra, todėl viruso pašalinti iš organizmo neįmanoma. Gydymo esmė – sunaikinti klinikinį infekcijos pasireiškimą. Recidyvai dažniausiai pasitaiko per 3 mėn. po gydymo (iki 25-30 proc.). Priežastis yra padidėjęs jau esančios organizme infekcijos aktyvumas, o ne pakartotinė infekcija, gauta iš lytinio partnerio.

Kondilomos gydomos įvairiais būdais: medikamentais, krioterapija, elektrokoaguliacija, lazeriu ir operuojamos. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami tada, kai kondilomos yra mažos, pavienės, jų nedaug ir neseniai atsiradę (mažiau nei prieš 1 metus). Gydymo būdas parenkamas individualiai kiekvienai ligonei, priklausomai nuo kondilomų dydžio, skaičiaus ir buvimo vietos. Mažos, pavienės, išorinių lytinių organų srityje, tarpvietėje ar aplink išangę augančios kondilomos dažniausiai gydomos keliskart sutepant jų paviršių vaistais. Tam naudojami stiprūs, prideginantys, didelės koncentracijos rūgščių tirpalai, kurie sukelia kondilomų nekrozę. Šiuos tirpalus paprasta naudoti, gydymas neskausmingas arba beveik neskausmingas, tinka jautrioms kūno vietoms, veikia labai efektyviai, sukelia kondilomų išdžiūvimą ir nukritimą, po gydymo nelieka nei randų, nei pigmentinių dėmių, gydymo metu neribojamas pacientės aktyvumas. Dėl paprasto naudojimo būdo kondilomas tepti ir gydyti gali pati ligonė. 60-80 proc. pacienčių kondilomas pavyksta pašalinti per 1-4 savaites. Kondilomų gydymo metu ir 3 mėn. po jo lytiniai santykiai rekomenduojami tik su prezervatyvais. Šiais tirpalais draudžiama gydyti piktybinius apgamus bei naudoti ligonėms, kurios yra alergiškos sudedamosioms vaisto dalims. Prideginančiais tirpalais negalima vilgyti ir naikinti didelių, į „pado” pavidalą susispietusių kondilomų plotų, taip pat jų nepatariama naudoti nėščiosioms. Daugybinės, plačios ar išplitusios į makšties gleivinę, gimdos kaklelį kondilomos naikinamos ne medikamentais, o lazeriu. Kiti fiziniai kondilomų gydymo būdai taip pat labai veiksmingi, bet jie dažniau skiriami sunkesniais atvejais, ligai labiau išplitus. Tai krioterapija (kondilomų „prišaldymas” šaltu azotu), elektrokoaguliacija („nudeginimas” elektrokauteriu, panaudojant aukštą temperatūrą) bei pašalinimas chirurginės operacijos metu. Visais atvejais papildomai skiriamas antibakterinis gydymas (antibiotikų kursas geriamomis tabletėmis, žvakutės į makštį, makšties ir išorinių lytinių organų praplovimai dezinfekuojančiais tirpalais).

Pavienes ir nedideles karputes gydyti padeda raudono šermukšnio uogos (jų patariama uždėti nakčiai arba iš jų paruošti stipraus nuoviro kompresą).

Karpų galima atsikratyti naudojant stiprius aviečių nuoviro kompresus, sutrintas rugiagėlių sėklas, sumaišytas su nesūdytu sviestu, taip pat šviežias kiaulpienių, ugniažolių sultis.

Stiprus kiečio nuoviras (50 g stiklinei vandens, virti 10 min.) vartojamas kaip pavilgas.

Tai yra lėtinės virusinės infekcijos židinys organizme. ŽPV virusu galima užkrėsti lytinį partnerį. Daugybinės kondilomos turi neestetinį vaizdą, todėl sukelia psichologinį diskomfortą. Jos trapios, greit pažeidžiamos, kraujuoja; prisidėjus infekcijai, atsiranda išskyrų. Jeigu nėščios moters išorinių lytinių organų srityje bei makštyje yra daugybinių kondilomų, gimdymo metu ji gali užkrėsti ŽPV virusu lytiniais takais slenkantį vaisių, todėl, praėjus tam tikram laiko tarpui po gimdymo, gali būti naujagimio akių, burnos, lūpų, išorinių lytinių organų ir kitų gleivinių kondilominis pažeidimas.

Reikia mažinti lytinių partnerių skaičių, laikytis asmens higienos reikalavimų, laiku gydyti bet kokį gimdos kaklelio, makšties, išorinių lytinių organų uždegimą, išsitirti dėl slaptų lėtinių infekcijų. Turi gydytis ir moters lytinis partneris, jei jis taip pat turi kondilomų.

• Atsiradus bet kokiems naujiems dariniams ar išaugoms išorinių lytinių organų srityje, visuomet patartina kreiptis į gydytoją ginekologą, kuris pirmiausia nustatys, ar šis darinys nėra piktybinis, ir skirs atitinkamą gydymą.
• Gydantis moteriai, reikia gydyti ir partnerio kondilomas, esančias lytinių organų srityje.
• Svarbu ligos neužleisti, neleisti kondilomoms prisidauginti ir išplisti.
• Būtina gydyti bakterinę infekciją, laikytis švaros, stiprinti imunitetą.