Mastitas – tai mikrobų sukeltas ūminis infekcinis pieno liaukos uždegimas. Simptomai: paraudusi, pamėlusi krūties oda, krūties sustandėjimas, sukietėjimas, diegiantis skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.
Priežastys
Visą nėštumo laikotarpį, kol moteris nešioja vaisių, krūtys ruošiasi maitinimui: jos šiek tiek paburksta, padidėja, nėštumo pabaigoje prieš gimdymą iš spenelių išsiskiria nedaug krekenų. Pirmąsias tris paras po gimdymo išsiskiria priešpienis – tai tirštas, žalsvai gelsvas, lipnus skystis. Dažnai dedant naujagimį prie krūties ir duodant čiulpti, po 2-3 dienų priešpienis virsta pienu. Jeigu naujagimis retai dedamas prie krūties, neteisingai apžioja spenelį, jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, – jam sunku iščiulpti visą pieną, todėl dalis pieno lieka susitvenkusio pieno liaukos latakėliuose. Susidaro pieno stazė (laktostazė). Tinkamai gydant ir pašalinus laktostazę, mastito galima išvengti. Svarbiausia mastito priežastis – tai nelikviduotas pieno sąstovis ir pavėluotas laktostazės gydymas. Sumažėjus moters organizmo atsparumui, prisidėjus pavojingų mikrobų, prasideda pieno liaukos uždegimas: užsikemša pieno latakėliai, pienas dar blogiau nuteka, progresuoja laktostazė ir uždegimas. Paprastai mastitą moterims po gimdymo sukelia stafilokokai, rečiau – streptokokai, kiti sąlygiškai patogeniniai mikrobai ir jų deriniai (Staphylococcus aureus kartu su Proteus, Escherichia coli, Klebsiella ir kt.). Jie patenka ant krūtų spenelių iš naujagimio nosiaryklės, nuo nešvarių rankų, infekuotų baltinių, oro – lašeliniu būdu nuo užkrato nešiotojų. Mikrobai patenka į pieno liauką pro mikroskopiškai mažus spenelių pažeidimus, kurių atsiranda naujagimį maitinant, arba pro pieno latakėlius, atsiveriančius į spenelį. Mastitu dažniau suserga tos gimdyvės, kurioms buvo nėštumo ir gimdymo komplikacijų (atlikta Cezario pjūvio operacija, placenta atskirta ranka, gimda išgrandyta kiurete po gimdymo dėl kraujavimo ar likusių neatsiskyrusių placentinio audinio likučių, buvęs ilgas bevandenis laikotarpis, infekcijos požymiai), taip pat išsekusios, sergančios geležies stokos mažakraujyste, virusinėmis ligomis, lėtinėmis uždegiminėmis kitų organų ligomis (reumatu, angina, sinusitu, lėtiniu tulžies pūslės ar inkstų uždegimu, akmenlige, turinčios karieso pažeistų dantų), susilpnėjus imunitetui ar ilgą laiką iki nėštumo vartojus imunitetą slopinančius vaistus. Be to, pirmakartėms gimdyvėms mastitas pasitaiko 3-4 kartus dažniau negu kartotinai gimdančioms.
Ligos eiga
Jeigu yra tik pieno susitvenkimas (laktostazė), aukšta temperatūra paprastai nepakyla (gali būti 37-38oC), moteris jaučia sunkumą, tempimą vienoje ar abiejose krūtyse. Čiuopiant visa krūtis yra standesnė, kietesnė, neskausminga, tik labiau jautri. Tam tikrose krūties dalyse galima apčiuopti neaiškių ribų sukietėjimų grūdėtu paviršiumi. Jeigu pieno sąstovis nelikviduojamas, greit (net po pusės dienos ar paros) šokteli aukšta kūno temperatūra (iki 39oC ir daugiau), krečia šaltis, skauda galvą, ryškiai pablogėja bendra savijauta, apima didelis silpnumas, mieguistumas arba atvirkščiai – vargina nemiga, dingsta apetitas. Krūtyje jaučiamas veržimas, bukas arba diegiantis skausmas, kuris sustiprėja spaudžiant krūtį pirštais, naujagimiui čiulpiant arba nutraukiant pieną. Uždegimo pažeista krūtis ar jos dalis pasidaro standžiai elastinga, oda švelniai parausta, paraudimas „vėduoklės” formos, plinta nuo spenelio į periferiją. Spenelis dažniausiai būna įtrūkęs. Krūtyje čiuopiamas skausmingas, aiškių ribų sukietėjimas. Toks pieno liaukos uždegimas vadinamas seroziniu mastitu. Negydomas arba nepakankamai gydomas uždegimas progresuoja, serozinis mastitas virsta pūlingu mastitu. Krūtis dar labiau padidėja, oda tampa ryškiai raudona, su melsvu atspalviu, įtempta, blizganti, išryškėja poodinis paviršinis veninis tinklas. Skausmingas sukietėjimas per kelias dienas suminkštėja, susidaro pūlinys. Krūtyje gali būti keli supūliavę sukietėjimai, kurie susilieja tarpusavyje į vieną didesnę ertmę, – tai flegmoninis mastitas. Pūliniai gali būti paviršiniai, esantys pieno liaukos paviršiuje ir gilieji, išsidėstę pačioje pieno liaukoje arba po pieno liauka virš krūtinės ląstos raumenų. Pastarieji pasitaiko ypač retai, juos sunku diagnozuoti, nes ramiai išoriškai čiuopiant, krūtis neskausminga; skausmingumas atsiranda tik judinant krūtį į šalis. Visuomet sergant mastitu padidėja, tampa skausmingi pažeistos pusės pažasties limfmazgiai. Gali būti skausmingi ir pažeistos pusės peties sąnario judesiai. Laktostazės ir serozinio mastito eiga palanki – nutraukus pieną, tinkamai maitinant naujagimį, po 1-2 d. savijauta pagerėja, nukrenta temperatūra. Pūlingo mastito eiga sunkesnė, priklauso nuo pūlinių dydžio, skaičiaus, išsidėstymo, bendro moters organizmo atsparumo, gydymo efektyvumo. Pūlingas ir flegmoninis mastitas gydomas tik ligoninėje, operuojant atveriami pūliniai ir skiriami antibiotikai.
Tyrimas
Apžiūrėdamas ir čiuopdamas krūtį, gydytojas nustato pažeidimo apimtį, uždegiminių infiltratų ar abscesų lokalizaciją, dydį, ribas, numato būsimo gydymo planą. Bendrame kraujo tyrime nustatomi uždegiminiai rodikliai (padidėjęs leukocitų skaičius, atsiradusios jaunos leukocitų formos, išaugęs eritrocitų nusėdimo greitis). Atvėrus pūlinį operaciniu būdu, sterilia lazdele ar mentele paimamas pūlių pasėlis (pūliai „sėjami” į specialias terpes Petri lėkštelėse, kurios keletą dienų laikomos laboratorijoje +37oC temperatūroje; jose sukėlėjai dauginasi, sudaro tik jiems vieniems būdingas kolonijas). Pacientei skiriamas tas antibiotikas, kuriam yra jautriausi ligos sukėlėjai. Gali būti imamas pieno pasėlis.
Medicininis gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos.
- Esant laktostazei ar nedideliems sukietėjimams, svarbiausias yra nutraukti pieną: dažniau duodama žįsti naujagimiui, o likęs pienas po maitinimo nutraukiamas rankomis arba pientraukiu. Tai daroma taip: sukietėjimai švelniai pamasažuojami sukamaisiais judesiais, po to pienas varomas spaudant pirštų galiukais nuo krūties periferijos link spenelio išilgai pieno latakėlių ir, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suspaudus pigmentinį laukelį, pro spenelį išbėga nedidelė pieno čiurkšlytė. Judesiai vėl kartojami nuo pradžių. Pieno nutraukimas yra lėtas, atkaklus, ir sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės; jis negali būti atliekamas grubiai ir greitai. Reikia atsiminti, kad anatomiškai pieno latakėliai krūtyje išsidėstę radialiai aplink spenelį („lyg saulytė”), todėl jokiu būdu negalima krūties masažuoti ar trinti skersai jų eigai. Nutraukus pieną, rekomenduojama uždėti šaltą kompresą 15-20 min. su 5-10 min. pertraukomis 1-1,5 val. (tinka šalto vandens ar ledų pūslė, į švarios medžiagos skiautę suvyniotas sniegas iš šaldytuvo). Nutraukus pieną, pieno liauka suminkštėja, sumažėja sunkumo pojūtis, atlėgsta veržimas, tempimas, nukrenta kūno temperatūra.
- Pūlingas ir flegmoninis mastitas gydomas ligoninėje: atliekami nedideli pjūviai krūtyje virš pūlinių buvimo vietos, išleidžiami pūliai, pašalinami nekrozavę audiniai, pūlinių ertmės išplaunamos dezinfekciniais tirpalais Skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai injekcijoms į veną ar į raumenis, laktaciją slopinantys vaistai.
- Intoksikacijos požymiams likviduoti kasdien į veną sulašinama 1,5-2 l skysčių.
- Karščiavimas ir skausmas malšinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
- Organizmo atsparumas stiprinamas vitaminais.
- Ligonei skiriamas tausojantis režimas (kol karščiuoja – lovos režimas), lengvai virškinamas, vitaminingas, kaloringas maistas, turintis pakankamą mikroelementų (kalcio, geležies ir kt.) bei skysčių kiekį.
Natūralus gydymas
„Gydomoji“ žindymo poza: mama keturiomis virš kūdikio, o kūdikis guldomas taip, kad vaiko apatinis žandikaulis būtų ties užsiblokavusia krūties vieta.
Močiutės patardavo iš krūtų karštį „ištraukti“ uždėjus kopūstų (lapus truputi įpjaukite, kad sunktųsi sultys), bulvių tarkių kompresus. Galima nakčiai dėti kopūsto lapą pateptą medum, reikia šiltai aprišti. Apsirgus mastitu – ant uždegimo vietos galima uždėti gabalėlį senų lašinių. Visos šios priemonės turi vėsinantį poveikį.
Galite pasidaryti iš miltų ir medaus bandelę, prieš miegą uždėti ją ant skaudančios krūties ir aprišti. Tokia bandele galima veiksmingai išvalyti pūlius iš vočių ir mastito pažeistų krūtų. Be to, toks gydomasis kompresas numalšina aštrius raumenų skausmus.
Jei jaučiate, kad pieno labai daug ir vaikelis jo nespėja išgerti – palįskite po šiltu dušu ir leiskite jam ... nutekėti. Taip išvengsite nemalonaus pojūčio ir, greičiausiai, mastito.
- Maitinant naujagimį, patariama per dieną išgerti apie 2 litrus skysčių. Tai gali būti negazuotas mineralinis vanduo ar šviežiai spaustos sultys iš mūsų krašto daržovių ir vaisių (morkų, obuolių, spanguolių, slyvų, bruknių ir kt., jų mišinys), pienas, kefyras, rūgpienis, kisielius.
- Maistas, kurį valgo maitinanti motina, turi būti šviežias, be konservantų, dažiklių ir dirbtinių priedų. Nerekomenduojama dideliais kiekiais vartoti kavos, šokolado, citrusinių vaisių ir jų sulčių, konservuotų, aštrių, turinčių specifinį kvapą maisto produktų (dėl galimos alergijos vaikui).
- Norint išvengti laktostazės ir mastito, būtina išmokti teisingai maitinti naujagimį. Naujagimis pirmomis jo gyvenimo savaitėmis maitinamas tiek kartų, kiek jis nori (net ir naktį), ne rečiau kaip kas 3 val., kiekvienąkart iš kitos krūties. Prieš kiekvieną maitinimą krūtį būtina apiplauti šiltu vandeniu su muilu (geriausia – bekvapiu vaikišku), nusausinti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluostėliu ir maitinti. Naujagimis turi apžioti ne tik patį spenelį, bet ir pigmentinį laukelį aplink jį, daugiau apatinę jo dalį. Vieno maitinimo trukmė – 15-20 min. (ne ilgiau), tol, kol vaikas aktyviai traukia pieną. Ilgai maitinant ar naujagimiui vangiai čiupiant pieną, dėl naujagimio seilių ir drėgmės krūtų speneliai gali suskilti. Jei mamos speneliai plokšti arba įtraukti, maitinant būtina naudoti specialius plastmasinius antspenius, uždedamus ant pigmentinio laukelio. Po maitinimo krūtis vėl apiplaunama, nusausinama, spenelis suvilgomas pieno lašu (pats pienas turi baktericidinių savybių).
- Jei speneliai sutrūkę, jie ir laukeliai aplink juos po kiekvieno maitinimo sutepami specialiais tepalais, skatinančiais žaizdelių.
- Rekomenduojama nešioti liemenėlę maitinančioms moterims, kuri pakelia, palaiko krūtis. Į liemenėlę galima įdėti specialius apvalius įklotėlius speneliams: tada speneliai mažiau trinasi į liemenėlės siūles, mažiau traumuojami, yra geriau apsaugoti.
Komplikacijos
Neatvertas pieno liaukos pūlinys gali pratrūkti per odą į išorę ar gilyn į vidinius audinius. Jei pūlinys pratrūksta į didesnę kraujagyslę, tuomet ūmai pablogėja bendra būklė, sustiprėja intoksikacija, prasideda sepsis.
Patarimai ir profilaktika
Geriausia laktostazės ir mastito profilaktika – dažnas naujagimio dėjimas prie krūties. Jeigu dėl kokių nors priežasčių naujagimis nepajėgia iščiulpti viso pieno, o jums nesiseka jo nutraukti, atsiranda pieno sąstovio požymių, nedelskite, kreipkitės pas savo šeimos daktarą, gydytoją ginekologą ar akušerę. Jie visuomet parodys, pamokys ir padės. Liga greitai vystosi, todėl ir gydoma turi būti greitai. Tik tuomet išvengsite komplikacijų, o jūs ir jūsų kūdikis kartu galėsite mėgautis natūralaus maitinimo teikiama nauda ir malonumais.
Raktiniai žodžiai
Mastitas, Infekcija, Pieno liaukos uždegimas, Uždegimas, Paraudusi, Pamėlusi, Krūties oda, Krūties sustandėjimas, Sukietėjimas, Diegiantis skausmas, Šaltkrėtis, Karščiavimas
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sutrikusios, skausmingos mėnesinės. Rinkitės pagalbą
2012.04.23
2012.04.23
Mėnesinių ciklo sutrikimai pasireiškia įvairiai: mėnesinių nebuvimu, retomis arba dažnomis, skausmingomis mėnesinėmis. Moteris gali varginti pilvo, galvos skausmai, krūtų pabrinkimas ir skausmas, pykinimas bei vėmimas, nuotaikų kaita. Mėnesinių ciklas gali sutrikti įvairiais moters amžiaus laikotarpiais. Daugiau...