Klimaksas (menopauzė). Simptomai, priežastys ir eiga

Teksto dydis:


Klimaksas – tai moters gyvenimo tarpsnis nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių hormoninės funkcijos išnykimo. Klimakso metu vyrauja lytinės sistemos organų senėjimo procesai. simptomai: nereguliarios mėnesinės, karščio pylimai, dirglumas.

Menopauzės SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Nors vidutinė moters gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau menopauzės pradžia nesikeičia. Jei Romos imperijos laikais mažiau kaip 30% moterų sulaukdavo menopauzės, tai 2010 m. menopauzės sulauks daugiau nei 95% moterų. Iškyla dvejopa problema: jei vis daugiau moterų sulauks menopauzės, – vis ilgesnį laikotarpį ji tęsis, todėl labai svarbu užtikrinti gerą gyvenimo kokybę moterims menopauzėje. Menopauzė gali būti natūrali ir dirbtinė (chirurgiškai pašalinus kiaušides). Bet kuriuo atveju menopauzės metu vyksta moters lytinių organų senėjimo procesai, kurie yra negrįžtami ir linkę progresuoti. Tačiau šis procesas gali būti pristabdomas taikant pakaitinę hormonų terapiją.

Į viršų

Ligos tipai ir etapai

Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Premenopauzės laikotarpiu mėnesinės kartojasi reguliariai, tačiau pasitaiko jų sutrikimų, atsiranda lytinių hormonų kiekio bei jų santykio svyravimų, sutrinka normalus folikulų brendimas kiaušidėse menstruacinio ciklo metu, vis rečiau įvyksta ovuliacija ir vis rečiau susidaro geltonkūnis. Menopauzės laikotarpiu mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Jeigu mėnesinių nebūna ilgiau kaip 12 mėnesių, vadinasi, prasidėjo postmenopauzės laikotarpis. Nustatyta paskutiniųjų moters gyvenime mėnesinių data kartais irgi vadinama menopauze.

Į viršų

Ligos eiga

Naujagimės mergaitės kiaušidėse yra apie 400000 pirminių folikulų, lytinio brendimo periodu jų lieka apie 10000 (kiti sunyksta), o sulaukus 50 metų jų gali likti tik keli šimtai ar kelios dešimtys. Vaisingu laikotarpiu nuolat senka folikulų atsargos dėl ovuliacijos ir užprogramuotos ląstelių žūties. Kiaušidžių veikla pamažu gęsta, sutrinka išskiriamų hormonų sintezė ir pusiausvyra. Ovuliacija kiaušidėse įvyksta vis rečiau arba visiškai išnyksta, todėl trūkusio folikulo vietoje nebesusidaro geltonkūnis, gaminantis hormoną progesteroną, sumažėja progesterono kiekis organizme. Nors normali ovuliacija ir nebevyksta, tačiau kiaušidėse iki ovuliacijos formuojasi keletas folikulų; jie nepilnaverčiai, subrendę netrūksta, gamina hormonus estrogenus, todėl organizme padidėja estrogenų kiekis. Vėliau pamažu ir šie folikulai nebesubręsta, greit sunyksta, gamina vis mažiau estrogenų, dėl ko atgalinio ryšio principu posmegeninė liauka išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH), skatinančius kiaušidžių veiklą. Tačiau net paties organizmo „skatinamos” kiaušidės nebefunkcionuoja ir nebegamina savo įprastų moteriškų lytinių hormonų – estrogenų ir progesterono. Estrogenų kiekis niekada nesumažėja iki nulio, nes truputį jų visą laiką produkuoja antinksčiai. Tarp šių klimakso fazių nėra ryškių ribų, jos nuosekliai pereina viena į kitą. Dėl šių lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, persitvarko ir visų kitų organų veikla, pasireiškia būdingi klimakso simptomai. Skiriami ankstyvieji, vėlyvieji ir tarpiniai simptomai. Ankstyvieji simptomai nustatomi 85% klimakterinio amžiaus moterų. Jie paprastai prasideda premenopauzėje ir tęsiasi apie 3 postmenopauzės metus. Jiems priklauso karščio pylimai, gausus prakaitavimas (ypač naktį), – tuo metu parausta veidas, kaklas, krūtinė, sudrėksta kūno oda, užeina nepastovūs širdies plakimo priepuoliai, –„šokinėja” arterinis kraujo spaudimas, vargina galvos skausmas, svaigimas, net iki nualpimo. Atsiranda psichogeninių simptomų: vyrauja prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, vargina koncentracijos stoka, energijos trūkumas, panikos priepuoliai, pakinta lytinis potraukis. Vienas iš pagrindinių ankstyvųjų simptomų perimenopauzės metu yra disfunkciniai nereguliarūs kraujavimai iš gimdos. Tarpiniai simptomai paprastai išryškėja penktaisiais menopauzės metais ir progresuoja iki mirties. Estrogenų stoka sukelia odos ir gleivinių atrofiją, mažėja raumenų masė, vyksta jų riebalinė degeneracija, silpnėja lygiųjų raumenų tonusas. Suplonėjus makšties gleivinei, ji praranda elastingumą, gleivinę dengiančio epitelio ląstelės vis mažiau sukaupia glikogeno, o natūralūs makšties gyventojai – pieno rūgšties bakterijos – vis mažiau jo paverčia pieno rūgštimi. Todėl mažėja vidinės makšties terpės rūgštingumas, išskyros tampa šarminės reakcijos, susidaro palankios sąlygos daugintis patogeninėms bakterijoms ir grybeliams. Vėliau išskyrų makštyje labai sumažėja, makšties gleivinė tampa sausa ir trapi. Postmenopauzėje mažėja šlapimo pūslės sienelės audinių elastingumas, vystosi raumeninio sienelės sluoksnio atrofija, todėl keičiasi šlapimo pūslės ir makšties tarpusavio anatominė padėtis, pasmunka žemyn makšties sienelės. Dėl šių pokyčių šlapimo pūslė tampa dirgli, dažnai varo šlapintis po nedaug, atsiranda šlapimo nelaikymas (iš pradžių fizinio krūvio, vėliau ir ramybės metu), dažnai kartojasi šlaplės ir šlapimo pūslės uždegimai. Problemų, susijusių su šlapimą išskiriančių ir lytinių organų senėjimu kyla 10-20% 60 metų amžiaus moterų ir 40% sulaukus 80 metų. Plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, kaulų ir sąnarių skausmai taip pat susiję su jungiamojo audinio atrofija ir kolageno sintezės sutrikimu. Visada postmenopauzėje vystosi osteoporozė – kaulinio audinio retėjimas, keičiantis kaulo mikroarchitektūrą bei didinantis kaulų lūžių tikimybę net po minimalių traumų. Tyrimai parodė, kad sulaukus 50 metų kaulų tankis yra normalus, tačiau sulaukus 80 metų net 70% moterų diagnozuojama osteoporozė. Jei menopauzė yra dirbtinė (moteriai chirurginės operacijos metu dėl ligos pašalintos abi kiaušidės jauname amžiuje), osteoporozė vystosi greičiau. Tiek po chirurginės, tiek po natūralios menopauzės labai padaugėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Amžiaus grupėje nuo 60 m. ir daugiau 1 iš 4 moterų miršta nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto. Vėlyvieji klimakso simptomai vystosi nuo pat menopauzės pradžios, tačiau sustiprėja postmenopauzės metais ir išryškėja vėliau už kitus. Tai širdies ir kraujagyslių ligos (išeminė širdies liga, krūtinės angina – stenokardija, miokardo infarktas, galvos Postmenopauzėje sumažėjus estrogenų kiekiui organizme, labai padidėja bendras cholesterolio kiekis. Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga Alzheimerio liga. Postmenopauzės metu išsekus estrogenų gamybai kiaušidėse, sutrinka mąstymas, gali vystytis silpnaprotystė, padidėja galimybė susirgti galvos smegenų insultu.

Į viršų

CLIMOFEMIN 6.5mg ,30tab.
CLIMOFEMIN 6.5mg ,30tab.
PIGU
9.43 Eur
KLIMAKTOPLAN N ,60 tabl.
KLIMAKTOPLAN N ,60 tabl.
PIGU
5.91 Eur
CEFAKLIMAN MONO ,50kaps.
CEFAKLIMAN MONO ,50kaps.
PIGU
6.13 Eur

Gydytojai

Akušeris ginekologas

Reitingas

Vilnius

Akušeris ginekologas

Reitingas

Kaunas

Akušeris ginekologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų