Klimaksas (menopauzė)


Klimaksas – tai moters gyvenimo tarpsnis nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių hormoninės funkcijos išnykimo. Klimakso metu vyrauja lytinės sistemos organų senėjimo procesai. simptomai: nereguliarios mėnesinės, karščio pylimai, dirglumas.

Menopauzės SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Nors vidutinė moters gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau menopauzės pradžia nesikeičia. Jei Romos imperijos laikais mažiau kaip 30% moterų sulaukdavo menopauzės, tai 2010 m. menopauzės sulauks daugiau nei 95% moterų. Iškyla dvejopa problema: jei vis daugiau moterų sulauks menopauzės, – vis ilgesnį laikotarpį ji tęsis, todėl labai svarbu užtikrinti gerą gyvenimo kokybę moterims menopauzėje. Menopauzė gali būti natūrali ir dirbtinė (chirurgiškai pašalinus kiaušides). Bet kuriuo atveju menopauzės metu vyksta moters lytinių organų senėjimo procesai, kurie yra negrįžtami ir linkę progresuoti. Tačiau šis procesas gali būti pristabdomas taikant pakaitinę hormonų terapiją.

Į viršų

Ligos eiga

Naujagimės mergaitės kiaušidėse yra apie 400000 pirminių folikulų, lytinio brendimo periodu jų lieka apie 10000 (kiti sunyksta), o sulaukus 50 metų jų gali likti tik keli šimtai ar kelios dešimtys. Vaisingu laikotarpiu nuolat senka folikulų atsargos dėl ovuliacijos ir užprogramuotos ląstelių žūties. Kiaušidžių veikla pamažu gęsta, sutrinka išskiriamų hormonų sintezė ir pusiausvyra. Ovuliacija kiaušidėse įvyksta vis rečiau arba visiškai išnyksta, todėl trūkusio folikulo vietoje nebesusidaro geltonkūnis, gaminantis hormoną progesteroną, sumažėja progesterono kiekis organizme. Nors normali ovuliacija ir nebevyksta, tačiau kiaušidėse iki ovuliacijos formuojasi keletas folikulų; jie nepilnaverčiai, subrendę netrūksta, gamina hormonus estrogenus, todėl organizme padidėja estrogenų kiekis. Vėliau pamažu ir šie folikulai nebesubręsta, greit sunyksta, gamina vis mažiau estrogenų, dėl ko atgalinio ryšio principu posmegeninė liauka išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH), skatinančius kiaušidžių veiklą. Tačiau net paties organizmo „skatinamos” kiaušidės nebefunkcionuoja ir nebegamina savo įprastų moteriškų lytinių hormonų – estrogenų ir progesterono. Estrogenų kiekis niekada nesumažėja iki nulio, nes truputį jų visą laiką produkuoja antinksčiai. Tarp šių klimakso fazių nėra ryškių ribų, jos nuosekliai pereina viena į kitą. Dėl šių lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, persitvarko ir visų kitų organų veikla, pasireiškia būdingi klimakso simptomai. Skiriami ankstyvieji, vėlyvieji ir tarpiniai simptomai. Ankstyvieji simptomai nustatomi 85% klimakterinio amžiaus moterų. Jie paprastai prasideda premenopauzėje ir tęsiasi apie 3 postmenopauzės metus. Jiems priklauso karščio pylimai, gausus prakaitavimas (ypač naktį), – tuo metu parausta veidas, kaklas, krūtinė, sudrėksta kūno oda, užeina nepastovūs širdies plakimo priepuoliai, –„šokinėja” arterinis kraujo spaudimas, vargina galvos skausmas, svaigimas, net iki nualpimo. Atsiranda psichogeninių simptomų: vyrauja prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, vargina koncentracijos stoka, energijos trūkumas, panikos priepuoliai, pakinta lytinis potraukis. Vienas iš pagrindinių ankstyvųjų simptomų perimenopauzės metu yra disfunkciniai nereguliarūs kraujavimai iš gimdos. Tarpiniai simptomai paprastai išryškėja penktaisiais menopauzės metais ir progresuoja iki mirties. Estrogenų stoka sukelia odos ir gleivinių atrofiją, mažėja raumenų masė, vyksta jų riebalinė degeneracija, silpnėja lygiųjų raumenų tonusas. Suplonėjus makšties gleivinei, ji praranda elastingumą, gleivinę dengiančio epitelio ląstelės vis mažiau sukaupia glikogeno, o natūralūs makšties gyventojai – pieno rūgšties bakterijos – vis mažiau jo paverčia pieno rūgštimi. Todėl mažėja vidinės makšties terpės rūgštingumas, išskyros tampa šarminės reakcijos, susidaro palankios sąlygos daugintis patogeninėms bakterijoms ir grybeliams. Vėliau išskyrų makštyje labai sumažėja, makšties gleivinė tampa sausa ir trapi. Postmenopauzėje mažėja šlapimo pūslės sienelės audinių elastingumas, vystosi raumeninio sienelės sluoksnio atrofija, todėl keičiasi šlapimo pūslės ir makšties tarpusavio anatominė padėtis, pasmunka žemyn makšties sienelės. Dėl šių pokyčių šlapimo pūslė tampa dirgli, dažnai varo šlapintis po nedaug, atsiranda šlapimo nelaikymas (iš pradžių fizinio krūvio, vėliau ir ramybės metu), dažnai kartojasi šlaplės ir šlapimo pūslės uždegimai. Problemų, susijusių su šlapimą išskiriančių ir lytinių organų senėjimu kyla 10-20% 60 metų amžiaus moterų ir 40% sulaukus 80 metų. Plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, kaulų ir sąnarių skausmai taip pat susiję su jungiamojo audinio atrofija ir kolageno sintezės sutrikimu. Visada postmenopauzėje vystosi osteoporozė – kaulinio audinio retėjimas, keičiantis kaulo mikroarchitektūrą bei didinantis kaulų lūžių tikimybę net po minimalių traumų. Tyrimai parodė, kad sulaukus 50 metų kaulų tankis yra normalus, tačiau sulaukus 80 metų net 70% moterų diagnozuojama osteoporozė. Jei menopauzė yra dirbtinė (moteriai chirurginės operacijos metu dėl ligos pašalintos abi kiaušidės jauname amžiuje), osteoporozė vystosi greičiau. Tiek po chirurginės, tiek po natūralios menopauzės labai padaugėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Amžiaus grupėje nuo 60 m. ir daugiau 1 iš 4 moterų miršta nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto. Vėlyvieji klimakso simptomai vystosi nuo pat menopauzės pradžios, tačiau sustiprėja postmenopauzės metais ir išryškėja vėliau už kitus. Tai širdies ir kraujagyslių ligos (išeminė širdies liga, krūtinės angina – stenokardija, miokardo infarktas, galvos Postmenopauzėje sumažėjus estrogenų kiekiui organizme, labai padidėja bendras cholesterolio kiekis. Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga Alzheimerio liga. Postmenopauzės metu išsekus estrogenų gamybai kiaušidėse, sutrinka mąstymas, gali vystytis silpnaprotystė, padidėja galimybė susirgti galvos smegenų insultu.

Į viršų

Tyrimas

Klimaksas diagnozuojamas pagal sutrikusį mėnesinių ciklą ir vėliau, 45-55-iais gyvenimo metais prasidėjusią menopauzę, jei nėra kitų priežasčių mėnesinėms sutrikti arba išnykti. Moteris apžiūrima, išklausomi jos nusiskundimai, ji ištiriama per makštį (įvertinamas išorinių lytinių organų ir makšties gleivinės suplonėjimas, sausumas, esančių išskyrų kiekis ir pobūdis, dažnai būna nusileidę žemyn makšties sienelės, sumažėjusi atrofiška gimda ir gimdos kaklelis). Pagal endokrininius pakitimus nustatoma klimakterinio sindromo fazė: tam tikslui ištiriamas estrogeno, progesterono, folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis kraujyje. Esant disfunkciniams kraujavimams iš gimdos, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas, gautos medžiagos histologinis ištyrimas ir skiriamas tolimesnis gydymas moteriškais lytiniais hormonais. Osteoporozei nustatyti ir jos sunkumui įvertinti, matuojamas kaulų mineralinis tankis. Be to, prieš pradedant vartoti pakaitinę hormonų terapiją ir vėliau 1 kartą per metus profilaktiškai būtina atlikti 4 tyrimus: tai tyrimas per makštį, onkocitologinis tepinėlis iš gimdos kaklelio, abiejų krūtų rentgeno nuotraukos – mamogramos bei ultragarsinis tyrimas gimdos gleivinės būklei įvertinti. Jei yra galimybė, pageidautina 1 kartą per metus apžiūrėti terapeutui, užrašyti elektrokardiogramą ir ištirti lipidų kiekį kraujyje (bendro cholesterolio, mažo ir didelio tankio lipoproteinų bei trigliceridų koncentraciją).

Į viršų

Ligos tipai ir etapai

Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Premenopauzės laikotarpiu mėnesinės kartojasi reguliariai, tačiau pasitaiko jų sutrikimų, atsiranda lytinių hormonų kiekio bei jų santykio svyravimų, sutrinka normalus folikulų brendimas kiaušidėse menstruacinio ciklo metu, vis rečiau įvyksta ovuliacija ir vis rečiau susidaro geltonkūnis. Menopauzės laikotarpiu mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Jeigu mėnesinių nebūna ilgiau kaip 12 mėnesių, vadinasi, prasidėjo postmenopauzės laikotarpis. Nustatyta paskutiniųjų moters gyvenime mėnesinių data kartais irgi vadinama menopauze.

Į viršų

Menopauzės medicininis gydymas

Klimakso simptomai gydomi skiriant pakaitinę hormonų terapiją moteriškais lytiniais hormonais. Pakaitinės hormonų terapijos negalima skirti sergant krūties ar gimdos gleivinės vėžiu, sunkiomis kepenų ligomis, ūminėmis trombembolinėmis ligomis ir porfirija (kraujo liga). Pakaitinės hormonų terapijos preparatai išleidžiami geriamųjų tablečių, pleistrų, makšties žvakučių, tepalų – gelių ir ampulių injekcijoms į raumenis pavidalu. Pakaitinę hormonų terapiją reikia pradėti perimenopauzės metu ir tęsti iki 5metų iš eilės. Efektyvus tik nepertraukiamas ilgalaikis preparatų vartojimas. Pradėti pakaitinę hormonų terapiją nevėlu ir menopauzėje, bet tęsti sulaukus 70 metų ir daugiau nerekomenduojama. Jeigu moteris neturi gimdos (ji pašalinta anksčiau chirurginės operacijos metu dėl kokių nors lytinių organų ligų), pakaitinei hormonų terapijai naudojami vieni estrogenai (monoterapija), nes tuomet nebelieka grėsmės, jog grynų estrogenų poveikyje gali išvešėti gimdos gleivinė. Tam tikslui nepertraukiamai kasdien skiriami sisteminio poveikio grynų estrogenų preparatai: geriamos tabletės, klijuojami prie kūno odos (dažniausiai sėdmenų, pilvo, šlaunų srityje) pleistrai, odos tepalas. Jeigu moteris, sulaukusi perimenopauzės, turi gimdą, tuomet negalima skirti grynų estrogenų, nes bijoma gimdos gleivinės hiperplazijos, todėl skiriami estrogenų ir gestagenų deriniai. Estrogenų ir gestagenų derinių terapija gali būti nepertraukiama (kasdien moteris gauna pastovią estrogenų ir gestagenų dozę) arba nepertraukiama ciklinė estrogenų ir gestagenų derinių terapija (kasdien moteris gauna tam tikrą dozę estrogenų, o gestagenus – tik 10 dienų kiekvieno menstruacinio ciklo gale nuo 16 iki 25 ciklo dienos imtinai).

  • Skiriant nepertraukiamą estrogenų ir gestagenų pastovios dozės derinių terapiją, mėnesinių daugiau nebūna. Tokia pakaitinė hormonų terapija skiriama moterims, kurios pageidauja daugiau mėnesinėmis nesirgti. Šie preparatai išleidžiami po 28 tabletes vienoje pakuotėje ir geriami po 1 tab./d. Baigus vieną pakuotę, pradedama kita.
  • Skiriant nepertraukiamą ciklinę estrogenų ir gestagenų derinių terapiją, bus reguliarūs kas 28 dienas į mėnesines panašūs kraujavimai. Tokia pakaitinė hormonų terapija skiriama moterims, kurios pageidauja, jog mėnesinės išliktų. Šie preparatai taip pat išleidžiami po 28 tabletes vienoje pakuotėje ir geriami po 1 tab./d.
  • Taip pat galima taikyti ištisinę estrogenų terapiją vienu iš grynų nurodytų estrogenų, kiekvieno ciklo gale nuo 16 iki 25 ciklo dienos imtinai papildomai vartojant grynų gestagenų preparatus. Šiuo atveju taip pat bus į mėnesines panašūs kraujavimai.
  • Jeigu nėra ryškių klimakso požymių, o vargina tik makšties sausumas, atrofija, skausmingi lytiniai santykiai, grynų estrogenų preparatai gali būti skiriami vietiškai į makštį žvakučių, aplikatorių ar tepalų pavidalu, jie netinka osteoporozės gydymui bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai. Skiriant sisteminę pakaitinę hormonų terapiją, vietinio gydymo į makštį nebereikia. Be to, reikia prisiminti, jog šie preparatai neturi kontraceptinio poveikio ir neapsaugo nuo galimo nėštumo (premenopauzėje).

Į viršų

Gydytojai

Antonina Markauskienė

Akušeris ginekologas

Vilnius

Irena Jermolajevienė

Akušeris ginekologas

Klaipėda

Į viršų

Menopauzės natūralus gydymas

FITOTERAPIJA (gydymas vaistiniais augalais)
 
  • Dilgėlių užpilai padeda esant gimdos negalavimams, ypač sutrikus menstruacijoms klimakteriniu laikotarpiu.
  • Trūkažolės žiedynų arbatą rekomenduojama gerti esant šlapimo nelaikymui.
  • Vaistinis šalavijas stimuliuoja estrogeno gamybą, mažina prakaitavimą.
  • Pušies eterinis aliejus stimuliuoja antinksčių veiklą, jaunina odą, atitolina klimaksą. Patariama uostyti, garinti.
  • Kvapiosios kanangos eterinis aliejus  – tonizuoja.
  • Pasiflora – Pietų Afrikos augalas padeda lengviau išgyventi klimakterinį laikotarpį.
 
Dėl estrogenų stygiaus menopauzės metu išplonėja šlapimo takų bei lytinių organų gleivinė. Tai ne tik sukelia nemalonius pojūčius, bet ir atveria vartus infekcijoms. Jei šlapime atlikus tyrimus kartkartėmis vis randama bakterijų bei rusenančio uždegimo liudininkų leukocitų, patartina daugiau valgyti spanguolių, gerti šių uogų sulčių arba vartoti specialių maisto papildų. Tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos ir uždegimo.
Jei moteris jaučia nemalonius klimakso simptomus, verta pavartoti maisto papildų su soja. Sojose ir kai kuriuose kituose augaluose yra izoflavonų. Tai biologiškai veiklios medžiagos, dalinai pakeičiančios moteriškus hormonus. Jos padeda sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Yra duomenų, kad vartojant kas dieną 40 mg izoflavonų, šie nemalonūs simptomai sumažėja po 2-3 savaičių. Nemalonų prakaitavimą gali sumažinti prausimasis obuolių actu. Pusė stiklinės obuolių acto sumaišoma su vienu litru vandens. Šiuo tirpalu apsiprausiama vakarais, tuomet naktį mažiau prakaituojama.
 
Puikiai padeda augalai, raminantys nervų sistemą: valerijonas, melisa, apelsinų žiedai, pipirmėtė. Sergant depresija galima vartoti jonažolę. Ženšenio šaknis reguliuoja nuotaikų kaitą. Amerikinė blakėžudė veikia panašiai kaip estrogenas. Ją galima vartoti dideliems psichiniams-nerviniams svyravimams, nerimui, nervingumui bei prakaitavimui, susijusiems su menstruacijomis bei klimaksu, gydyti.  Gerybinių krūtų ligų prevencijai, odai naudingi žoliniai preparatai su nakvišos aliejumi. Medicininiai tyrimai įrodo, kad ilgesnį laiką vartojant nakvišų aliejaus, smarkiai sumažėja krūtų skausmas ir sukietėjimai.
Dėmesio! Vaistažolių poveikis jaučiamas ne iš karto, tačiau tokių preparatų negalima vartoti ilgiau kaip pusę metų.
 
Vaistažolių vonios
 
Dirvinio asiūklio ir jonažolių vonios ypač gerai padeda esant klimakterinio periodo negalavimams. Vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 38 laipsniai C, trukmė – 30 min. Po vonios patartina 30 minučių gulėti lovoje. (Wolfgang Mohring, Gydomųjų arbatų knyga, l-kla Tyrai, 1999 m.)
 
KITI:
 
Gintaro rūgštis. Priešlaikinis klimaksas pirmiausia siejamas su skydliaukės veiklos sutrikimu. Kaip įrodyta klinikiniais tyrimais, gintaro rūgštis normalizuoja skydliaukės funkcijas, ir neturi jokio poveikio normaliai funkcionuojančiai skydliaukei.
Taip pat naudinga papildyti mitybą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, nes daugelio jų metams bėgant reikia vis daugiau.

Jei moteris nenori gydyti klimakso simptomų hormoniniais preparatais, jai rekomenduojami homeopatiniai – žoliniai vaistai. Be to, moterims postmenopauzėje rekomenduojama daugiau vartoti pieniškų maisto produktų, turinčių kalcio, arba gryno kalcio preparatus osteoporozės profilaktikai, ypač kartu su pakaitine hormonų terapija, nes tada kalcis geriau pasisavinamas.

Į viršų

Komplikacijos

Klimaksui būdingi požymiai gali pasireikšti lengva, vidutinio sunkumo ir sunkia forma. Kartais klimakso simptomai tokie ryškūs ir varginantys, jog moteris būna visiškai ar iš dalies nedarbinga. Pagrindinė perimenopauzės laikotarpio komplikacija yra disfunkciniai kraujavimai iš gimdos dėl gimdos gleivinės išvešėjimo – hiperplazijos. Kai kurios gimdos gleivinės hiperplazijos rūšys laikomos ikivėžine būkle ir gali pereiti į gimdos gleivinės vėžį.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Klimakso požymių ryškumas priklauso nuo klimakso pradžios, trukmės, kitų ligų, nuo to, ar laiku pradėta gydyti. Svarbu sveikas gyvenimo būdas, nėštumų planavimas, nuoseklus ir savalaikis ginekologinių ir kitų organizmo ligų gydymas. Pakaitinė hormonų terapija postmenopauzėje žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir padeda išvengti sunkių organizmo ligų (osteoporozės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir kt.).

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Menopauzė, Klimaksas, Pakaitinė hormonų terapija, Natūralūs, Fititerapija, Hormonai, Kiaušidės

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Svarbu papildyti, bet dar svarbiau – nepadauginti
Svarbu papildyti, bet dar svarbiau – nepadauginti

Prakaitavimas yra individualiai kintanti organizmo savybė. Kartu su prakaitu žmogus netenka daug gyvybiškai svarbių mikroelementų. Atrodytų, pagėriau mineralinio vandens, ir atstačiau prarastas medžiagas. Dar blogiau: dauguma vadovaujasi principu, kuo daugiau – tuo geriau, ir renkasi stipriai mineralizuotą vandenį. Daugiau...

Moterys ir koronarinė širdies liga
Moterys ir koronarinė širdies liga

Anksčiau dauguma mokslinių koronarinės širdies ligos tyrinėjimų buvo atliekama tik vyrams. Tačiau ne visus gautus rezultatus galima pritaikyti ir moterims. Skiriasi moterų koronarinės širdies ligos eiga. Daugiau...

Susigrąžinkite orgazmą po 40 – ties
Susigrąžinkite orgazmą po 40 – ties

Jei nebepatiriate orgazmo, o galbūt niekada jo ir nepatyrėte arba patiriate, bet norite geresnio, jums verta paskaityti šį straipsnį. Jame pateikti patarimai padės liautis vaidinus ir pradėti mėgautis tikru malonumu. Filmuose viskas atrodo taip paprasta: jūs mylitės, šiek tiek paaimanuojate, paaimanuojate dar garsiau ir vuolia, ”didysis O” netrunka ateiti kiekvieną kartą. Tačiau realiame gyvenime 15% moterų niekada nėra patyrusios orgazmo ir tik 1 iš 10 teigia patirianti orgazmą sekso metu. Daugiau...

Menopauzė
Menopauzė

Menopauzė prasideda atsiradus dažniems menstruacijų ciklo pokyčiams, besitęsiantiems tol, kol galiausiai menstruacijos visiškai išnyksta. Daugiau...

Damos, kontracepcija ir rūkymas
Damos, kontracepcija ir rūkymas

Žinomi ir naudojami kelis šimtus įvairiausi kontraceptiniai metodai nepakeitė požiūrio į vaisingumo kontrolę taip, kaip geriamieji kontraceptikai. Kontraceptinės tabletės vis dažniau atsiduria moterų rankinėse, kur ne viena įsimeta ir… cigarečių pakelį. Daugiau...

Moters gyvenimo vasarai klimaksas nesutrukdys
Moters gyvenimo vasarai klimaksas nesutrukdys

Klimaksas (menopauzė) yra natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris prasideda kiaušidėms liovusis gaminti moteriškuosius hormonus - estrogenus.  Tačiau tai anaiptol nėra senatvės pradžia, kaip atrodo kai kurioms moterims. Menopauzė - tiesiog perėjimas iš sveiko vaisingo gyvenimo į sveiką nevaisingą. Daugiau...

Melisų eterinis aliejus
Melisų eterinis aliejus

Šiuolaikinėje aromaterapijoje eterinis melisų aliejus vartojamas įvairiais būdais kaip širdies tonizuojamoji priemonė, tinka gydyti tachikardiją, hipertenziją, šalina menopauzės sindromą, problemas ir priešmenstruacinę įtampą, menstruacijų sutrikimus, neramumo, pykčio, depresijos, panikos, šoko būsenas. Daugiau...

Kai net ir žiemą pila karštis…Klimaksas
Kai net ir žiemą pila karštis…Klimaksas

Karščio pylimais vadinamas netikėtas karščio pojūtis viršutinėje kūno dalyje, tai labiausiai paplitęs artėjančio klimakso (menopauzės) simptomas. Pylimai stebimi apytiksliai 85% klimakso atvejų ir yra viena dažniausių kreipimosi į gydytojus priežasčių. O kaip moterys gali pačios sau padėti? Daugiau...

7 pagrindiniai hormonai
7 pagrindiniai hormonai

Apie hormonus parašyta nemažai, tačiau daugelis iki šiol neįsivaizduoja, kad nuo jų kiekio priklauso mūsų sveikata, nuotaika, išvaizda, miegas, apetitas, valia ir net intelektas. Pakalbėkim apie 7 pagrindinius hormonus ir apie tai, kokius simptomus gali sukelti šių medžiagų perteklius arba jų trūkumas. Daugiau...

Moterys ir hormonai
Moterys ir hormonai

Hormonai, be abejo, turi poveikį mūsų organizmui, bet ne tiek, kad mes taptumėm fiziologijos vergais. Kuo daugiau žinių mes gauname apie hormonus, tuo labiau galime pasipriešinti jų neigiamiems poveikiams, didindami teigiamus. Daugiau...