Klimaksas (menopauzė)

Klimaksas diagnozuojamas pagal sutrikusį mėnesinių ciklą ir vėliau, 45-55-iais gyvenimo metais prasidėjusią menopauzę, jei nėra kitų priežasčių mėnesinėms sutrikti arba išnykti. Moteris apžiūrima, išklausomi jos nusiskundimai, ji ištiriama per makštį (įvertinamas išorinių lytinių organų ir makšties gleivinės suplonėjimas, sausumas, esančių išskyrų kiekis ir pobūdis, dažnai būna nusileidę žemyn makšties sienelės, sumažėjusi atrofiška gimda ir gimdos kaklelis). Pagal endokrininius pakitimus nustatoma klimakterinio sindromo fazė: tam tikslui ištiriamas estrogeno, progesterono, folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis kraujyje. Esant disfunkciniams kraujavimams iš gimdos, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas, gautos medžiagos histologinis ištyrimas ir skiriamas tolimesnis gydymas moteriškais lytiniais hormonais. Osteoporozei nustatyti ir jos sunkumui įvertinti, matuojamas kaulų mineralinis tankis. Be to, prieš pradedant vartoti pakaitinę hormonų terapiją ir vėliau 1 kartą per metus profilaktiškai būtina atlikti 4 tyrimus: tai tyrimas per makštį, onkocitologinis tepinėlis iš gimdos kaklelio, abiejų krūtų rentgeno nuotraukos – mamogramos bei ultragarsinis tyrimas gimdos gleivinės būklei įvertinti. Jei yra galimybė, pageidautina 1 kartą per metus apžiūrėti terapeutui, užrašyti elektrokardiogramą ir ištirti lipidų kiekį kraujyje (bendro cholesterolio, mažo ir didelio tankio lipoproteinų bei trigliceridų koncentraciją).

Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Premenopauzės laikotarpiu mėnesinės kartojasi reguliariai, tačiau pasitaiko jų sutrikimų, atsiranda lytinių hormonų kiekio bei jų santykio svyravimų, sutrinka normalus folikulų brendimas kiaušidėse menstruacinio ciklo metu, vis rečiau įvyksta ovuliacija ir vis rečiau susidaro geltonkūnis. Menopauzės laikotarpiu mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Jeigu mėnesinių nebūna ilgiau kaip 12 mėnesių, vadinasi, prasidėjo postmenopauzės laikotarpis. Nustatyta paskutiniųjų moters gyvenime mėnesinių data kartais irgi vadinama menopauze.

Klimakso simptomai gydomi skiriant pakaitinę hormonų terapiją moteriškais lytiniais hormonais. Pakaitinės hormonų terapijos negalima skirti sergant krūties ar gimdos gleivinės vėžiu, sunkiomis kepenų ligomis, ūminėmis trombembolinėmis ligomis ir porfirija (kraujo liga). Pakaitinės hormonų terapijos preparatai išleidžiami geriamųjų tablečių, pleistrų, makšties žvakučių, tepalų – gelių ir ampulių injekcijoms į raumenis pavidalu. Pakaitinę hormonų terapiją reikia pradėti perimenopauzės metu ir tęsti iki 5metų iš eilės. Efektyvus tik nepertraukiamas ilgalaikis preparatų vartojimas. Pradėti pakaitinę hormonų terapiją nevėlu ir menopauzėje, bet tęsti sulaukus 70 metų ir daugiau nerekomenduojama. Jeigu moteris neturi gimdos (ji pašalinta anksčiau chirurginės operacijos metu dėl kokių nors lytinių organų ligų), pakaitinei hormonų terapijai naudojami vieni estrogenai (monoterapija), nes tuomet nebelieka grėsmės, jog grynų estrogenų poveikyje gali išvešėti gimdos gleivinė. Tam tikslui nepertraukiamai kasdien skiriami sisteminio poveikio grynų estrogenų preparatai: geriamos tabletės, klijuojami prie kūno odos (dažniausiai sėdmenų, pilvo, šlaunų srityje) pleistrai, odos tepalas. Jeigu moteris, sulaukusi perimenopauzės, turi gimdą, tuomet negalima skirti grynų estrogenų, nes bijoma gimdos gleivinės hiperplazijos, todėl skiriami estrogenų ir gestagenų deriniai. Estrogenų ir gestagenų derinių terapija gali būti nepertraukiama (kasdien moteris gauna pastovią estrogenų ir gestagenų dozę) arba nepertraukiama ciklinė estrogenų ir gestagenų derinių terapija (kasdien moteris gauna tam tikrą dozę estrogenų, o gestagenus – tik 10 dienų kiekvieno menstruacinio ciklo gale nuo 16 iki 25 ciklo dienos imtinai).

• Skiriant nepertraukiamą estrogenų ir gestagenų pastovios dozės derinių terapiją, mėnesinių daugiau nebūna. Tokia pakaitinė hormonų terapija skiriama moterims, kurios pageidauja daugiau mėnesinėmis nesirgti. Šie preparatai išleidžiami po 28 tabletes vienoje pakuotėje ir geriami po 1 tab./d. Baigus vieną pakuotę, pradedama kita.
• Skiriant nepertraukiamą ciklinę estrogenų ir gestagenų derinių terapiją, bus reguliarūs kas 28 dienas į mėnesines panašūs kraujavimai. Tokia pakaitinė hormonų terapija skiriama moterims, kurios pageidauja, jog mėnesinės išliktų. Šie preparatai taip pat išleidžiami po 28 tabletes vienoje pakuotėje ir geriami po 1 tab./d.
• Taip pat galima taikyti ištisinę estrogenų terapiją vienu iš grynų nurodytų estrogenų, kiekvieno ciklo gale nuo 16 iki 25 ciklo dienos imtinai papildomai vartojant grynų gestagenų preparatus. Šiuo atveju taip pat bus į mėnesines panašūs kraujavimai.
• Jeigu nėra ryškių klimakso požymių, o vargina tik makšties sausumas, atrofija, skausmingi lytiniai santykiai, grynų estrogenų preparatai gali būti skiriami vietiškai į makštį žvakučių, aplikatorių ar tepalų pavidalu, jie netinka osteoporozės gydymui bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai. Skiriant sisteminę pakaitinę hormonų terapiją, vietinio gydymo į makštį nebereikia. Be to, reikia prisiminti, jog šie preparatai neturi kontraceptinio poveikio ir neapsaugo nuo galimo nėštumo (premenopauzėje).

Klimakso požymių ryškumas priklauso nuo klimakso pradžios, trukmės, kitų ligų, nuo to, ar laiku pradėta gydyti. Svarbu sveikas gyvenimo būdas, nėštumų planavimas, nuoseklus ir savalaikis ginekologinių ir kitų organizmo ligų gydymas. Pakaitinė hormonų terapija postmenopauzėje žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir padeda išvengti sunkių organizmo ligų (osteoporozės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir kt.).