Kiaušidžių cistomos

Kiaušidės cistoma – tai naujai atsiradęs atskiras priedinis darinys kiaušidėje, priskiriamas navikams, negaminantis hormonų, greit augantis, nelygaus paviršiaus, sudarytas iš vienos ar kelių kamerų, užpildytų skysčiu, bei apsuptas storo dangalo, sudaryto iš vešinčio jungiamojo audinio ir išsiraizgusių smulkių kraujagyslių.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Kiaušidės įvairiais moters gyvenimo etapais patiria didelių pokyčių, tačiau ryškiausiai kiaušidžių anatomija kinta vaisingame (reprodukciniame) amžiuje. Apie 14-ą menstruacinio ciklo dieną įvyksta ovuliacija: folikulas trūksta, jame esantis skystis išteka į pilvo ertmę, kartu išplaudamas ir folikulo viduje buvusią kiaušialąstę. Tuo metu folikulo vietoje kiaušidėje galima rasti mišrios struktūros, neaiškių ribų darinuką, kurio diametras panašus į subrendusio folikulo. Vėliau (antroje menstruacinio ciklo pusėje) jo vietoje susiformuoja geltonkūnis, kurio skersmuo vidutiniškai siekia 2-3 cm, tačiau gali siekti net 5-7 cm. Prasidėjus mėnesinėms, t,y. apie 1-2-ą ciklo dieną, geltonkūnis sunyksta, jo vietoje lieka tik nedidelis, iki 2 cm skersmens, nelygiomis sienomis, mišrios struktūros darinukas, kuris gali būti stebimas kelis ciklus, kaskart vis mažėjantis. Prasidėjus naujam ciklui, kiaušidėse vėl pradeda bręsti nauji folikulai, ir viskas prasideda iš naujo. Veikiant tam tikroms priežastims kiaušidėse gali susidaryti cistomų, kurios būna rūšių:

serozinė
mucininė
endometrioidinė.

Serozinė cistoma formuojasi iš kiaušidės paviršiuje nuo embriogenezės laikų likusio kiaušintakio epitelio, kuris dėl neaiškių priežasčių pradeda vešėti.

Mucininė cistoma taip pat prasideda iš liaukinių kiaušintakio latako audinių likučių ir „paklydusių” gimdos kaklelio epitelio salelių, susiformavusių kiaušidėse.

Endometrioidinė cistoma išauga iš „paklydusių” gimdos gleivinės salelių kiaušidėse, sergant ginekologine liga endometrioze. Kiaušidėse susidaro kraujo prisipildžiusių ertmių, primenančių cistas.

Į viršų

Ligos eiga

Cistoma paprastai turi anatominę kojytę, prie kurios ji yra „prikabinta” ir kuri gali apsisukti. Anatominė cistomos kojytė būna įvairaus ilgio ir pločio; ją sudaro kiaušidės raiščiai, kiaušintakio pasaitėlis ir kraujagyslės – arterijos ir venos, maitinančios tiek tos pusės kiaušidę, tiek pačią cistomą. Kiaušidžių cistomos būna gerybinės, piktybinės ir paribinės (mažo piktybiškumo, nelinkusios progresuoti ir metastazuoti, bet turinčios piktybinių pokyčių). Visos kiaušidžių cistos ir cistomos vadinamos bendru vardu – kiaušidžių cistiniais navikais. Tai palyginti dažna moterų liga. Dažniausiai jos pasitaiko vaisingo (reprodukcinio) amžiaus moterims ir būna gerybinės (sudaro net 30-40% visos vaisingo amžiaus moterų kiaušidžių patologijos ir apie 90% atvejų būna gerybinės). Jos nebūdingos mergaitėms iki brendimo bei moterims premenopauzėje ir postmenopauzėje (virš 45 metų) būna retai, todėl kiekvienu atveju, kai diagnozuojamos kiaušidės cistinis navikas, kruopščiai ištiriama, ar jis nėra piktybinis.

Ligos požymius sukelia tik didelė cistoma. Atsiranda pastovus ar periodiškai pasikartojantis nestiprus maudžiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje arba daugiau kuriame nors šone, atsiduodantis į strėnas ir juosmens sritį, bei sunkumo, tempimo jausmas pilvo apačioje. Sutrinka šlapinimasis, nes cistoma spaudžia šlapimo pūslę: varo šlapintis dažnai, po nedaug, neskausmingai. Sutrinka tuštinimasis, nes spaudžiama tiesioji žarna: būna vidurių užkietėjimas, vidurių pūtimas arba atvirkščiai – dažnas tuštinimasis po nedaug. Tampa skausmingos mėnesinės, sutrinka mėnesinių ciklas, moteris sunkiau pastoja, atsiranda nevaisingumas (nevisada). Jei cistoma labai didelė, gigantinė (20-30 cm skersmens ir daugiau), padidėja pilvo apimtis.

Serozinės cistomos būna gigantinės (iki 30 cm ir daugiau), kelių kamerų, vienoje ar abiejose kiaušidėse, apvalios ar ovalios, balsvai pilkomis storomis sienomis, turi gana ilgą kojytę. Tiek vidinis, tiek išorinis kamerų paviršius paprastai esti lygus. Cistomos turinys skystas, vandeningas, skaidrus, gelsvas. Sutrikus kraujo apytakai ir cistomos mitybai, turinys pasidaro žalsvas arba rusvas. Kartais cistoma, auganti iš kiaušidės, išsidėsto ne pilvo ertmėje, o įsiterpia tarp gimdos plačiojo raiščio lapelių. Pasitaiko, kad vidinį, rečiau išorinį cistomos paviršių dengia minkštos, trapios, šakotos, daugybinės, smulkios išaugėlės – papilės (speneliai). Papilės nėra geras ženklas piktybiškumo atžvilgiu. Tokios cistomos dažniausiai randamos klimakteriniu ar menopauzės laikotarpiu. Apie 18-22% tokių ligonių pilvo ertmėje kaupiasi gelsvo ar žalsvo ascitinio skysčio ir apie 48-61,5% šių cistomų suvėžėja, todėl jos priskiriamos prie ikivėžinių kiaušidžių būklių. Savaime tiek serozinės, tiek serozinės papilinės proliferuojančios cistomos niekada neišnyksta, yra gydomos tik operaciniu būdu.

Mucininė cistoma paprastai yra daugiakamerinė, kamerų sienos storos (iki 5-10 mm), nevienodo storio įvairiose vietose, jų pilkšvai balsvas išorinis ir vidinis paviršius dažniausiai būna gruoblėtas. Kameros pripildytos gelsvos, žalsvos ar šviesiai rausvos spalvos, skaidriu, tirštu, į gleives panašiu ar žele konsistencijos turiniu (drebučiais). Kai kuriose vietose suplonėjusi cistomos siena savaime ar operuojant greitai plyšta. Tai didžiausi, gigantiniai kiaušidžių navikai. Literatūroje yra aprašytų mucininių cistomų, svėrusių daugiau kaip 100 kg. Kai kada mucininės cistomos vidinės sienelės taip pat turi išaugėlių – papilių – į kameros vidų. Apie 10% šių navikų suvėžėja, todėl priskiriama prie ikivėžinių kiaušidžių būklių.

Esant endometrioidinei cistomai, gimdos gleivinės salelės, nors ir esančios ne gimdos ertmėje, funkcionuoja taip pat, kaip ir visa normali gimdos gleivinė, t.y. jose vyksta menstruaciniam ciklui būdingi periodiniai gimdos gleivinės pokyčiai – atsidalijimas, kraujavimas per mėnesines, naujo gleivinės sluoksnio susidarymas, vešėjimas ir sekrecija. Todėl kiekvienų mėnesinių metu cistose kaupiasi vis daugiau seno, tamsiai rudo, panašaus į tirštą šokoladą kraujo (kartais šios cistos dar vadinamos „šokoladinėmis”). Cistos palengva didėja. Jos yra apgaubtos stora jungiamojo audinio kapsule. Pro kapsulėje atsiradusias mažas mikroskopines angeles į pilvo ertmę po truputį, bet nuolatos, vis išteka cistos turinio, todėl susidaro gausios sąaugos aplink kiaušides, kiaušintakius, užgimdinėje įduboje, mažajame dubenyje atsiranda naujų endometriozės židinių. Endometrioidinės cistomos dažniausiai būna vienkamerinės, bet daugybinės, vienoje arba dažniau abiejose kiaušidėse, apvalios ar neaiškių ribų, įvairaus dydžio (3-20 cm skersmens), aplink jas – daugybė sąaugų su aplinkiniais mažojo dubens organais ir žarnų kilpomis. Be šių pokyčių matyti tamsiai rudų kraujingų židinėlių laisvame kiaušidės paviršiuje, randelių, įtraukimų užgimdinėje įduboje ir mažojo dubens ertmę išklojančioje pilvaplėvėje. Endometrioidinės cistomos yra gerybiniai kiaušidžių navikai, gydomi operaciniu būdu ir vaistais endometriozei gydyti. Tačiau endometrioidinė cistoma gali supiktybėti ir virsti endometrioidine adenokarcinoma (vėžiu), kuris sudaro apie 2% visų piktybinių epitelinių kiaušidžių navikų.

Funkcinės cistomos dažniausiai išnyksta savaime arba gydomos geriamaisiais hormoniniais preparatais, o kiti gerybiniai kiaušidžių navikai turi būti operuojami, nes daugelis jų yra linkę supiktybėti. Kai kurios cistomos greitai auga; todėl jokiu būdu nepaliekamos savieigai, stebimos, gydomos medikamentais arba operuojamos. Kadangi moters amžius yra vienas iš kiaušidžių navikų rizikos faktorių, todėl perkopus 40 metų amžiaus ribą, visos nustatytos cistomos kruopščiai ištiriamos dėl piktybiškumo.

Į viršų

Tyrimas

Cistoma dažniausiai diagnozuojama tikrinant profilaktiškai, nes nedidelės cistoma paprastai jokių simptomų nesukelia. Tiriant moterį per makštį, šalia gimdos kairiajame ar dešiniajame šone apčiuopiamas apvalus, elastingas, paslankus, neskausmingas darinys. Mergaitės, paauglės bei moterys, negyvenusios lytinio gyvenimo, tiriamos per tiesiąją žarną. Diagnozei patikslinti visada atliekamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija), o prireikus – diagnostinė videolaparoskopija. Ultragarsu išmatuojamas kiekvienos kiaušidės ilgis, plotis, aukštis, apskaičiuojamas jos tūris ir palyginamas su normos dydžiais. Pagal matomą cistinio darinio echoskopinį vaizdą maždaug galima iš anksto numatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis. Piktybinę cistomą galima įtarti tada, kai darinys yra nepaslankus, gruoblėtas, nelygus, mažesnus 10 cm skersmens, jaučiami standūs priegimdžio audiniai, aptinkamas laisvas skystis pilvo ertmėje, ir jei pacientė yra vyresnė nei 35 m. amžiaus. Papildomai atliekama kompiuterinė tomografija ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Esant įtarimui, jog cistinis darinys yra piktybinis, papildomai ištiriama kiaušidžių vėžio žymens CA125 koncentracija kraujyje bei atliekama naviko biopsija.

Į viršų

Medicininis gydymas

Gydymas priklauso nuo ligonės amžiaus, cistos dydžio, jos echoskopinio vaizdo ir augimo intensyvumo. Ne visos cistos yra operuojamos. Makštinio ir ultragarsinio tyrimo metu nustačius funkcinę cistą, 2 mėn. ji stebima, neskiriant išvis jokio gydymo arba skiriant geriamuosius sudėtinius monofazinius hormoninius kontraceptikus su mažiausiu estrogenų kiekiu. Šiuo atveju sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai skiriami ne kontracepcijos tikslu, o tam, kad greičiau išnyktų cistos (skiriami net moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo). Šių vaistų veikimo principas tas, kad jie leidžia kiaušidėms „pailsėti”, laikinai slopina kiaušidžių veiklą, sumažina jų aktyvumą: tuomet kiaušidėse nebręsta folikulai, nevyksta ovuliacija, nesusidaro geltonkūnis. Jie vartojami pagal įprastinę kontraceptinę schemą 2 mėn. iš eilės (po to kontrolė – makštinis ir ultragarsinis tyrimas po mėnesinių); cistai išnykus – dar 6 mėn. iš eilės. Jei konservatyvus gydymas neefektyvus, cista neišnyko, linkusi greitai augti, atliekama operacija – videolaparoskopija (dažniau) arba laparotomija (rečiau). Operacijos metu cista išlukštenama iš kiaušidės arba pašalinama kartu su pakenktąja kiaušidės dalimi arba šalinami to pusės gimdos priedai su cista arba supiktybėjimo atveju šalinama visa gimda su abiejų pusių priedais bei didžiąja taukine (neatsižvelgiant į moters amžių). Parodymai operaciniam gydymui yra šie:

kiaušidžių cistiniai navikai, kurių diametras > 10 cm;
kiaušidžių cistiniai navikai, kurių diametras < 10 cm, bet kurie neišnyko gydant hormonais po 2 mėn.;
kiaušidžių cistiniai navikai, kurie kliniškai ir ultragarsinio tyrimo metu buvo tikėtini kaip dermoidinės cistos, endometrioidinės cistomos ar buvo diagnozuoti kaip piktybiniai;
kiaušidžių cistiniai navikai, kurie sukėlė ūminius stiprius skausmus, neišnykusius po konservatyvaus gydymo hormonais. Kiekvienu konkrečiu atveju operacijos apimtis yra individuali ir priklauso nuo situacijos.

Į viršų

Natūralus gydymas

Gintaro rūgštis. Ji padeda kiaušidžių cistomų pradinėse stadijose. Laiku pradėta naudoti gintaro rūgštis savo ruožtu gali sustabdyti auglio didėjimą. Piktybiniai augliai šalinami chirurginiu keliu. Po operacijos gintaro rūgštis gali paspartinti organizmo funkcijų atsistatymą. Ji taip pat užkerta kelią pakartotinam auglio atsiradimui. Gintaro efektas esant cistomai, pirmiausia susijęs su patologinio ląstelių dalijimosi stabdymu, dėka ko auglys pavista negyvų ląstelių sankaupa ir laikui bėgant išsivaikšto.

Į viršų

Komplikacijos

Cistomos gali plyšti: į pilvo ertmę išsilieja jų turinys, prasideda gausus vidinis kraujavimas, vystosi „ūmaus pilvo” reiškiniai. Cistos ir cistomos gali infekuotis ir supūliuoti, sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, savaiminius persileidimus, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimus, taip pat jos gali supiktybėti. Viena dažniausių komplikacijų yra cistomos kojytės apsisukimas, ypač kai tam susidaro palankios sąlygos, t.y. navikas mažas, labai paslankus, silpnas moters pilvo presas. Cistomos kojytė apsisuka navikui staiga patekus iš mažojo dubens aukštyn į pilvo ertmę keliant sunkų daiktą ar daugiau pasukus liemenį (šokinėjant, sportuojant, lytinių santykių metu). Apsisukus cistomos kojytei, sutrinka naviko kraujotaka ir mityba, atsiranda „ūmaus pilvo” reiškiniai: stiprus skausmas pilve, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, dažnas širdies plakimas, dažnas šlapinimasis, vėliau pakyla kūno temperatūra iki 38-39oC, ryškiai pablogėja bendra būklė. Gydymas šiuo atveju – tik operacinis.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Virš 30 metų amžiaus kiekviena moteris turi nors vieną kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą, ir jai turi būti atliktas kiaušidžių bei gimdos ultragarsinis tyrimas. Tai padeda laiku susekti ir diagnozuoti asimptominius cistinius darinius kiaušidėse ir išvengti kiaušidžių vėžio.

Jei gydytojas Jums diagnozavo kiaušidžių cistomą, nereiktų labai pergyventi ar pulti į paniką. Visų pirma, tai dažna liga, ja serga daug įvairaus amžiaus moterų, paauglių ir net mergaičių. Antra, niekas iš karto nepuola operuoti, o iš pradžių stebi ir gydo vaistais. Nebijokite gerti gydytojo paskirtų hormoninių preparatų: jų sukeliami pašaliniai reiškiniai yra labai nežymūs, o teikiama nauda šiuo atveju iš tikrųjų didelė. Jokios fizioterapinės procedūros ar gydymas žolelėmis šiuo atveju visiškai nepadeda. Jeigu gydytojas, kruopščiai Jus ištyręs, nustatė, jog cista turi įtariamų piktybiškumo požymių, ir vis dėl to operacija yra būtina, jokiu būdu nedelskite (!), nelaukite ir nebijokite: kokia bebūtų operacijos apimtis, kiekvienos šiuolaikinės operacijos tikslas primiausia yra tausojantis, stengiantis pašalinti naviką ir išsaugoti kaip galima daugiau sveikų audinių. O išsaugoti kiaušides, ypač jaunai moteriai, yra svarbiausias operacijos siekis ir sąlyga.

Į viršų

KLAUSK EKSPERTŲ

Klausk ekspertų

Į viršų

FORUMAS

Forumas

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Kiaušidės, Cistomos, Gerybinis navikas