Įgimtos moters lyties organų anomalijos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Moterų lytinių organų anomalijos nėra labai dažnos. Jos (ypač vidinių lytinių organų) dažnai iki brendimo ar intymaus lytinio gyvenimo pradžios nepastebimos. Dažniausiai pasitaikantys vystymosi sutrikimai – tai vidinių ir išorinių lytinių organų sumažėjimas, padidėjimas ar neišsivystymas.

Tyrimas

Daugumą defektų nustatoma histerosalpingografijos, ultrasonografijos būdais, KT ir BMR. Kartais reikalinga laparoskopija. Tai leidžia įvertinti gimdos ertmės ir kiaušintakių praeinamumą. Vaisiaus įgimtos raidos anomalijų diagnostikai atliekamas ultragarsinis tyrimas 18–20–tą nėštumo savaitę. Moterims, kurios nejaučia pasitenkinimo ar lytinio akto metu jaučia skausmą, atliekamas ginekologinis tyrimas. Gydytojas patikrina ar gerai išsivystę išoriniai lyties organai. Ištiriama tarpvietės, makšties, gimdos ir jos priedų, raumenų būklė. Taip nustatomos įgimtos moters lyties organų vystymosi anomalijos, genitalinių erogeninių zonų deformacijos ir suaugimai, kurie gali sukelti seksualines disfunkcijas. Įgimta antinksčių hiperplazija nustatoma tiriant kraują (nustatomas padidėjęs androstenediono, testosterono kiekis, bei sumažėjęs kortizolio kiekis). Kai kurios anomalijos nustatomos atsitiktinai, kilus kokių nors ginekologinių problemų.

Į viršų