Gimdos mioma

Didelės reikšmės miomoms atsirasti turi paveldėjimas ir imuniteto pokyčiai. Gimdos miomos atsiranda ir linkę augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Esant estrogenų pertekliui, androgenų bei progesterono trūkumui, pasireiškia gimdos hiperemija (geras aprūpinimas krauju, suaktyvėjus gimdos kraujotakai), veša gimdos sienelių lygieji raumenys, išbujoja ir sustorėja gimdos gleivinė, pamažu nyksta kiaušidžių žievinis sluoksnis ir folikulai, kiaušidėse gali susidaryti cistų. Miomos mazgai susidaro iš jaunų gimdos sienelių lygiųjų raumeninių skaidulų. Dažniausiai miomos aptinkamos gimdos kūne, tačiau jos gali būti ir gimdos kaklelyje arba toje vietoje, kur gimdos kūnas pereina į kaklelį.

Maža mioma paprastai nesukelia jokių nusiskundimų. Išplitusi mioma sukelia Gali būti lėtinis, bukas, nepastovus, maudžiantis skausmas strėnose ir pilvo apačioje, skausmingi lytiniai santykiai. Skausmas intensyvesnis mėnesinių metu. Stiprų skausmą sukelia tik miomos komplikacijos: sąrėminį – didelė mioma, deformuojanti gimdos ertmę, auganti žemyn gimdos ertmėje kaklelio link (vadinama „gimstančia”); staigų diegiantį skausmą – miomos nekrozė dėl jos mitybos sutrikimo ar apsisukus miomos kojytei. Didelių matmenų miomos sukelia spaudimo į gretimus organus reiškinius. Kai mioma spaudžia šlapimo pūslę, šlapimas susilaiko arba dažnai varo šlapintis, nelaikoma šlapimo. Kai mioma spaudžia dešinįjį arba kairįjį šlapimtakį, sutrinka šlapimo nutekėjimas iš inkstų į šlapimo pūslę; tuomet staiga atsiranda labai stiprus skausmas juosmenyje, „dieglys” plinta žemyn į išorinių lytinių organų sritį, kirkšnis, vidinį šlaunų paviršių, gali prasidėti inksto geldelės uždegimas. Mioma, spaudžianti tiesiąją žarną, sukelia buką lėtinį skausmą, „tempimo” jausmą, vidurių užkietėjimus, dujų susilaikymą, vidurių pūtimą, pasunkina tuštinimąsi. Miomų kitimas ir augimo greitis labai individualus. Miomos sparčiau auga nėštumo metu (kintant lytinių hormonų pusiausvyrai organizme), o po menopauzės savaime regresuoja. Kartais miomų dydis nekinta ištisus dešimtmečius. Su amžiumi miomų gali daugėti. Pačios savaime miomos dažniausiai neišnyksta.

Gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo miomos augimo pobūdžio, vietos, mėnesinių ciklo sutrikimų, nukraujavimo laipsnio, ligonės amžiaus, kitų organizmo ligų. Jeigu mioma yra maža, nedidėja, nesukelia moteriai nepatogumų, ji tik stebima. Greitą miomų augimą jaunoms moterims bandoma stabdyti skiriant trečios kartos vienfazius konjuguotus geriamuosius kontraceptikus su mažiausia estrogenų doze, kurie slopina kiaušidžių veiklą. Premenopauzėje, skiriami hormoniniai preparatai – progestogenai ir jų preparatai. Mažakraujystė gydoma geležies preparatais. Didelės, sparčiai augančios miomos operuojamos. Jei moteris yra jauna, ateityje planuoja pastoti ir gimdyti, tuomet operuojant miomų mazgai išgliaudomi ir pašalinami, defektai gimdos sienelėje užsiuvami, išsaugant gimdą. Jei moteris vyresnio amžiaus, kartu dar yra ir gimdos gleivinės hiperplazija, adenomiozė, šalinama visa gimda su miomų mazgais. Operacijos prognozė palanki: ligonės išgyja, vėl tampa sveikos ir darbingos.

Gimdos miomų komplikacijos yra įvairios: mažakraujystė užsitęsus kraujavimui iš gimdos, skausmas ir šokas dėl staiga apsisukusios s miomos kojytės arba dėl vidinio kraujavimo plyšus arterijai miomos kojytėje, miomos mazgo nekrozė dėl sutrikusios kraujotakos ir mitybos veninė stazė kojose ir galimas tromboflebitas didelei miomai užspaudus mažojo dubens venas, moters nevaisingumas miomai užspaudus kiaušintakį, gimdos išsivertimas, miomos supiktybėjimas. „Gimstanti” ar nekrozavusi mioma sukelia sepsinių reiškinių: pakyla kūno temperatūra, krečia šaltis, pablogėja bendra savijauta. Miomos supiktybėja retai (0,5 proc. visų atvejų). Miomos gali sukelti nėštumo komplikacijas (jei apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdos gleivinėje, esančioje virš miomos mazgo, tai gali būti savaiminio persileidimo priežastis). Daugybinės didelės miomos gali spausti vaisių, sukelti jo augimo sutrikimų, lemti netaisyklingą vaisiaus padėtį gimdoje, sutrikdyti normalią gimdos-placentos kraujotaką, būti priešlaikinio gemalinių vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo, gimdymo veiklos anomalijų priežastis.

Reikia stengtis nesutrikdyti neurohormoninės pusiausvyros organizme (vengti nėštumo nutraukimų, lytinių organų uždegimų, nutukimo.

Jei esate jauna, norite turėti vaikų, pastojote, jums diagnozuota mioma, nenutraukite ir išsaugokite šį nėštumą, nes su amžiumi miomos linkusios ne mažėti, o didėti. Todėl vėliau, kitų nėštumų metu gali kilti dar daugiau problemų ne tik norint išnešioti, bet ir norint pastoti. Jei esate vyresnio amžiaus, artėja menopauzė, turite antsvorio, sergate hipertonine liga ar cukriniu diabetu, jums prieš keletą metų diagnozuotos miomos, o dabar vargina ilgos gausios mėnesinės su krešuliais arba po kelių mėnesių menopauzės vėl atsirado negausūs nereguliarūs „tepimai” krauju iš lytinių organų, kreipkitės pas gydytoją ginekologą, nelaukite ir nesigydykite pačios, nes kartu su miomomis dažnai pasitaiko gimdos gleivinės išvešėjimas ar net vėžys.