Gimdos gleivinės hiperplazija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Gimdos gleivinės hiperplazija – tai gimdos gleivinės išvešėjimas dėl sutrikusios lytinių liaukų funkcijos. Kai kurios jos rūšys laikomos priešvėžine būkle ir gali išsivystyti į gimdos gleivinės vėžį. Simptomai: kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų, ilgai trunkančios, gausios mėnesinės, mažakraujystė.

Priežastys

Gimdos gleivinės hiperplazija dažnesnė moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių:
  • vėliau prasidėjo pirmosios mėnesinės ir menopauzė;
  • vėlai pradėjo lytinį gyvenimą arba visai lytiškai nesantykiavo;
  • nebuvo nėščios;
  • neišnešiodavo arba nutraukdavo nėštumą;
  • gimdė tiktai vieną kartą;
  • ilgai vartojo grynų estrogenų preparatus;
  • serga dideliu nutukimu ar arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu, gerybiniais gimdos navikais (miomomis), estrogenus produkuojančiais kiaušidžių navikais, storosios žarnos vėžiu.

Gimdos gleivinės hiperplazija gali sirgti tiek jaunos vaisingo amžiaus, tiek pagyvenusios moterys, klimakteriniu laikotarpiu. Pagrindinė šios būklės priežastis – padidėjęs moteriškų lytinių hormonų – estrogenų – kiekis kraujyje. Sutrikus hormonų pusiausvyrai, kiaušidėse per pirmąsias 7-8 ciklo dienas iki ovuliacijos subręsta keli folikulai, tačiau, ovuliacijai neįvykus, ilgai tokie ir išlieka (persistuoja), kiaušidėse nesusidaro progesteroną išskiriantis geltonkūnis. Todėl išvešėjusi gimdos gleivinė negali pereiti į sekrecijos fazę, t.y., normaliai atsiskirti mėnesinėms būdingai gimdos gleivinei.

Į viršų