Sarkoidozė


Sarkoidozė – tai sisteminė nežinomos kilmės granulominė liga, pažeidžianti daugelį organų, dažniausiai plaučius. Simptomai: silpnumas, sausas kosulys, dusulys, padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Sarkoidozės kilmė nežinoma. Manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai). Be to, yra duomenų, kad etniškumas, hormonai, amžius, įvairūs imuniniai kompleksai ir aplinkos veiksniai įtakoja šios ligos atsiradimą. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad juodaodžių sergamumas šia liga yra didesnis nei baltaodžių. Sarkoidoze daugiausia serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.

Į viršų

Ligos eiga

Sarkoidozė – sisteminė liga, kuri gali pažeisti tiek visą organizmą, tiek ir pavienius organus. Dažniausiai sarkoidozė pažeidžia plaučius, limfmazgius, odą, kepenis ir akis. Ši liga gali pažeisti taip pat blužnį, širdies raumenį ir laidžiąją sistemą, nervų sistemą, virškinamąjį traktą, rečiau – inkstus, kaulus ir kitus organus bei audinius. Todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Tačiau didelė dalis ligonių, sergančių sarkoidoze, niekuo nesiskundžia ir liga aptinkama atsitiktinai, atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Sergantieji sarkoidoze gali skųstis bendraisiais simptomais (nuovargiu, silpnumu, kūno masės mažėjimu, šiek tiek padidėjusia kūno temperatūra) ir neryškiais kvėpavimo takų pažeidimo simptomais (sausu kosuliu, kvėpavimo diskomfortu bei dusuliu). Rečiau nustatomi ūminės sarkoidozės simptomai: padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai, stambiųjų sąnarių skausmas, mazginė eritema (t.y. šviesiai raudonos spalvos poodiniai mazgai, dažniausiai išryškėjantys abiejų kojų priekiniuose paviršiuose). Sarkoidozės eiga dažniausiai būna banguojanti, ligonio savijauta tai pagerėja, tai pablogėja. Daugumai ligonių, sergančių sarkoidoze, ligos požymiai išnyksta per kelis mėnesius ar kelerius metus. Ypač palanki ūminės sarkoidozės prognozė (dauguma atvejų pagyja savaime per kelis mėnesius). Tačiau daliai ligonių būna nuolatinių ligos simptomų ir jie tampa nedarbingi.

Į viršų

Tyrimas

Liga nustatoma kompleksiškai ištyrus ligonį: atliekami laboratoriniai, rentgeniniai ir imuniniai tyrimai.Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi būdingi sarkoidozei pakitimai (padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai, plaučių šaknų pakitimai, išplitę plaučių infiltratai, plaučių randėjimas). Tiriant plaučius kompiuteriniu tomografu, nustatoma išplitusių židinių, randėjimo požymių. Bronchoskopijos metu apžiūrimi bronchai ir paimamas plaučių audinio gabalėlis, kuris vėliau morfologiškai ištiriamas. Tiriant randamos nevarškėjančios epitelioidinių ląstelių granulomos. Be to, bronchoskopijos metu atliekamas bronchų ir alveolių praplovimas (bronchoalveolinis lavažas), gautas skystis yra tiriamas, o normalūs šio tyrimo duomenys praktiškai paneigia sarkoidozę. Kraujo tyrime gali būti sumažėjęs limfocitų skaičius, padidėjęs kalcio kiekis, padidėjusi angiotenziną konvertuojančio fermento koncentracija, padidėjusi D dimerų koncentracija. Įtarus kitų organų pažeidimą, reikia atlikti papildomus tyrimus.

Į viršų

Medicininis gydymas

Sarkoidozę turi gydyti gydytojas. Jis parenka gydymą atsižvelgdamas į jūsų ligos eigą, simptomus, imuniteto būklę ir kitas ligas. Gydymo tikslas – uždegimo mažinimas, pažeistų organų funkcijos atstatymas. Aktyvūs ligos požymiai (dusulys, karščiavimas, sąnarių skausmas) slopinami kortikosteroidais (hormoniniais vaistais). Dažniausiai gydoma Prednizolono tabletėmis. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas. Nutraukus gydyma prednizolonu po 3 mėn., liga recidyvuoja maždaug 80 proc. atvejų, po 6 mėn.-50 proc. atvejų, po 12 mėn.-30 proc. atvejų. Metotreksatas – alternatyvus gydymo pasirinkimas, ypač lėtinės sarkoidozės atvejais. Be to, papildomai skiriama vitamino E (a-tokoferolio). Jei sarkoidozės gydyti nesiseka ir progresuoja organų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama pažeisto organo transplantacija.

Į viršų

Natūralus gydymas

Prakaitavimui:

Liepų žiedai               50,0 g

Aviečių uogos            50,0 g

Ši arbata paskatins prakaitavimą. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, palikite 40–45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Dar vienas prakaitavimą skatinantis receptas:

Paprastųjų raudonėlių žolė   30,0 g

Ankstyvųjų šalpusnių lapai  40,0 g

Aviečių uogos                      30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Sausam kosuliui nuslopinti:

Didžiažiedžių tūbių žiedai  30,0 g

Šalpusnių lapai                    30,0 g

Čiobrelių žolė                      40,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Kosite, sergate bronchitu? Pamėginkite gydytis našlaičių lapų ištrauka su kiaulpienių medumi.

Sergant kosuliu, bronchitu gydykitės taip: didelėje juodoje ropėje išpjaukite skylę, pripildykite medaus ar cukraus, uždenkite nupjauta viršūnėle ir laikykite, kol pritrauks sulčių. Sultis nupilkite į stiklinę ir gerkite po arbatinį ar desertinį šaukštą kas 3 val. per dieną.

Peršalus, kosint tinka gerti ir morkų sultis su pušų medumi įvairiais kiekiais.

Nuo kosulio padės ridikų ir morkų sultys (0,5:1). Suplakite, įdėkite medaus (geriau liepų) ir gerkite po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.

Kosuliui, užkimimui gydyti gerkite pasaldintas kopūstų sultis po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.

Bronchitui ir kosuliui gydyti ruoškite tokį mišinį: nuvalykite ir supjaustykite 900 g svogūnų, užpilkite stikline cukraus ir 2 stiklinėm vandens, 2 val. pakaitinkite maišydami ant silpnos ugnies. Ataušinkite, perkoškite, įdėkite 2 šaukštus liepų medaus, išmaišykite, keletą dienų palaikykite tamsoje ir gerkite po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.

Susirgę užsitęsusiu kosuliu, bronchitu, plaučių uždegimu, paruoškite štai tokį mišinį: nuplautus ir šaldytuve palaikytus 3 vidutinio dydžio alavijo lapus smulkiai supjaustykite, įkrėskite 300 g pavasarinio medaus ir užpilkite 500 ml vandens. Išmaišę kaitinkite vandens vonelėje 1,5–2 val. Baigę kaitinti vėl išmaišykite ir pastatykite vėsioje vietoje. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Susmulkintą svogūną ir pušų medų sumaišykite lygiomis dalimis, keletą dienų fermentuokite ir vartokite po arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną atsikosėjimui gerinti.

Vieno česnako skilteles nuvalykite, susmulkinkite ir sumaišykite su šviesiu liepų medumi. Palaikius 5–6 dienas tamsoje vartokite po arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną persišaldžius ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.

Jei vaikas kosti, jo kojytes galima pamirkyti garstyčių vonelėje. 80–100 g sausų garstyčių miltelių ištirpinkite 10 l vandens (38 laipsnių C temperatūroje). Procedūra trunka 15 min. Paskui nušluostykite, apaukite vilnonėmis kojinėmis ir paguldykite į lovą.

 

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Į viršų

Komplikacijos

Sarkoidozė gali komplikuotis kvėpavimo ir širdies nepakankamumu.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Sergantiems sarkoidoze reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai baltymų, vitaminų, ypač A, C, E. Jei susirgote sarkoidoze, vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykitės ir išvengsite komplikacijų.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Sarkoidozė, Granulominė liga, , Silpnumas, Sausas kosulys, Dusulys, Padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai.