Pleuritas


Pleuritas – tai įvairių ligų sąlygotas pleuros lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje. Pleuritas gali būti ūmios arba lėtinės eigos. Taip pat klasifikuojama ir pagal pleurito lokalizaciją plaučių atžvilgiu.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Pleuritas gali būti daugelio kitų ligų komplikacija. Dažniausios priežastys, kai skystis kaupiasi pleuros ertmėje: infekcija (pleuritas atsiranda sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze); sutrikusios plaučių kraujotaka ir limfotaka (įvairios būklės, kurios sukelia stazę plaučiuose, plaučių arterijos trombinė embolija); inkstų ligos; kepenų cirozė; navikinis pleuros lapelių pažeidimas (plaučių vėžys, kitų organų vėžio metastazės, pleuros mezotelioma); pleuros lapelių vientisumo pažeidimas dėl traumos; imuninis pleuros lapelių uždegimas (sisteminės jungiamojo audinio ligos, vaskulitai); ūmus pankreatitas.
Negydant ar netinkamai gydant antibiotikais eksudacinį pleuritą, pleuros skystyje labai greitai gali atsirasti bakterijų. Taip išsivysto pūlinis pleuritas arba pleuros empiema. Jei pūlinis pleuritas negydomas, tarp pleuros lapelių susidaro vis daugiau sąaugų. Kai jų susidaro daug, sutrikdomas plaučių paslankumas.

Į viršų

Ligos eiga

Kol skysčio tarp pleuros lapelių nėra, paburkę lapeliai trindamiesi vienas į kitą sukelia skausmą nugaroje ar šone, kuris stiprėja giliai kvėpuojant, kosint, čiaudint, mažiau skauda gulint ant nesveiko šono. Ligonis stengiasi kvėpuoti paviršutiniškai, ieško patogesnės padėties lovoje, dažniau guli prispaudęs nesveiką šoną. Ligonį vargina bendri negalavimo reiškiniai – silpnumas, nuovargis. apetito stoka, prakaitavimas, sumažėjęs darbingumas. Atsiradus skysčiui, skausmas sumažėja ar visiškai išnyksta. Ligonis guli ant sveiko šono, karščiuoja (kūno temperatūra pakyla iki 39°C), dūsta (dusulys būna nuo nežymaus, pasireiškiančio fizinio krūvio metu, iki intensyvaus, trukdančio kalbėti). Pleurito eiga priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta per 2-3 savaites, visiškai pasveikstama per 1-2 mėnesius. Dažnai pleurito eigoje išskiriami du etapai. „Sausasis” pleuritas (skysčio tarp pleuros lapelių nėra) – ligonį vargina šono skausmas sustiprėjantis kosint, čiaudint, giliau kvėpuojant, sausas kosulys. „Sausasis“ pleuritas per kelias dienas pereina į „šlapiąjį “ pleuritą. „Šlapiasis “ (eksudacinis) pleuritas (tarp pleuros lapelių atsiranda skysčio) – ligonį vargina karščiavimas, prakaitavimas, dusulys. Pagal skysčio pobūdį „šlapiasis “ pleuritas būna serozinis (prisikaupia iš kraujagyslių išsisunkusio baltymingo skysčio), hemoraginis (skystyje gausu eritrocitų) ir pūlinis.

Į viršų

Tyrimas

Stuksendamas plaučius gydytojas girdi paduslėjusį garsą (toje pusėje, kurioje esti skysčio), klausydamas plaučius – susilpnėjusį kvėpavimą ar jo nebuvimą. Jei skysčio pleuros ertmėje nėra, gydytojas girdi pleuros trynimosi ūžesį. Kraujo tyrime būdingas padidėjęs leukocitų skaičiaus, atsiranda jaunų leukocitų formų, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas intensyvus pritemimas. Ultragarsinio tyrimo metu  nustatomas skysčių kiekis pleuros ertmėje. Ištraukus skystį iš pleuros ertmės ir jį ištyrus laboratorijoje, galima nustatyti pleurito kilmę (pvz., esant infekcinės kilmės pleuritui, pleuros skystyje randama daug neutrofilų, sergant navikiniu ar tuberkulioziniu pleuritu – daug limfocitų), skysčio pobūdį (serozinis, hemoraginis ar pūlinis).

Į viršų

Medicininis gydymas

Pleuritą turi gydyti gydytojas! „Šlapiasis “ pleuritas gydomas ligoninėje dėl galimų komplikacijų pavojaus (galimas supūliavimas). Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Pleurito gydymo tikslas – pašalinti skysčius (jei jų yra) pleuros ertmėje, sudaryti pleuros ertmėje neigiamą spaudimą, išplėsti plautį. Esant infekciniam pleuritui gydyti skiriami antibiotikai. Antibiotikų rūšis ir dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, simptomus, ligonio amžių, imuninę būklę, kitas ligas. Vartojama penicilinų grupė (pvz., ampicilinas, amoksicilinas), II ar III kartos cefalosporinai (pvz., cefakloras, cefotoksimas), fluorochinolonai (pvz., ciprofloksacinas, ofloksacinas). Kartais vartojami antibiotikų deriniai. Sergant pleuritu atliekama pleuros ertmės punkcija – ištraukiamas skystis iš pleuros ertmės. Tam tikrais atvejais, atliekamas pleuros ertmės drenavimas. Jis tęsiamas tol, kol skystis pasidaro šviesiai gelsvos spalvos ir jo išsiskiria mažiau kaip 50 ml per parą. Jei drenavimas neefektyvus atliekama pleuros dekortikacija – pašalinamos fibrozinės apnašos ir sąaugos.

Į viršų

Natūralus gydymas

Prakaitavimui:

Liepų žiedai               50,0 g

Aviečių uogos            50,0 g

Ši arbata paskatins prakaitavimą. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, palikite 40–45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Dar vienas prakaitavimą skatinantis receptas:

Paprastųjų raudonėlių žolė   30,0 g

Ankstyvųjų šalpusnių lapai  40,0 g

Aviečių uogos                      30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Į viršų

Komplikacijos

Sergant pleuritu komplikacijos išsivysto retai. Dažniausios komplikacijos – pleuros empiema, plaučių pūlinys, plaučių nepakankamumas.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Svarbu laiku ir tinkamai gydyti ligas, galinčias sukelti pleuritą. Stengtis gyventi sveikai (nerūkyti, grūdiniti organizmą, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, bei asmens higienos taisyklių).
Sergančiam pleuritu reikalingas visavertis, turinti daug baltymų ir vitaminų (ypač vitaminų A, B, C) maistas.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Pleuritas