Plaučių pūlinys (plaučių abscesas) – infekcinė-uždegiminė plaučių liga, pasireiškianti plaučių audinio irimu ir ribotos ertmės, pripildytos pūliais susiformavimu.
Priežastys
Plaučių pūlinį sukelia įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Eschrichia coli, Bacteroides ir kt. Mikroorganizmai į plaučius patenka iš viršutinių kvėpavimo takų (ypač iš burnos ir nosiaryklės), su krauju (pvz., sergant ausies uždegimu, gimdos gleivinės uždegimu) ar iš šalia esančių organų (pvz., iš pleuros, sergant pūlingu pleuritu). Dažniausiai plaučių pūlinys susidaro sergant plaučių uždegimu. Liga gali prasidėti į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, sužeidus krūtinės ląstą ar plaučius. Plaučių pūlinio susidarymą skatina alkoholizmas, badavimas, narkomanija, cukrinis diabetas, bloga burnos ir dantų priežiūra, nervų sistemos ligos, sąmonės sutrikimas, lėtinės plaučių ligos, imunodeficitinė būklė, broncho užsikimšimas naviku, svetimkūniu.
Ligos eiga
Tyrimas
Stuksendamas plaučius gydytojas girdi ribotai paduslėjusį plaučių garsą, klausydamas plaučius – susilpnėjusį kvėpavimą, smulkius drėgnus karkalus. Kraujo tyrime stebimas padidėjęs leukocitų skaičius, atsiranda jaunų leukocitų, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, c reaktyvinis baltymas. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas ertminis darinys su skysčio paviršiumi. Bronchoskopijos metu stebimas broncho, į kurį atsiveria pūlinys, uždegimas, susiaurėjęs broncho spindis, paraudusi, paburkusi gleivinė. Skreplių tyrime randami eritrocitai, leukocitai, plaučių audinio elementai iš skreplių išauginami pūlinį sukėlę mikroorganizmai.
Medicininis gydymas
Plaučių pūlinys turi būti gydomas Pulmonologijos ar Torakalinės chirurgijos skyriuose. Gydymo efektyvumas priklauso nuo savalaikio, tinkamai parinkto antibiotikų kurso. Antibiotikų rūšis ir dozė parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, simptomus, ligonio amžių, imuninę būklę, kitas ligas. Plaučių pūlinio gydymui skiriami antibiotikų deriniai. Vartojami plataus veikimo spektro penicilinai (pvz., ampicilinas, amoksicilinas), makrolidai (pvz., eritromicinas, klaritromicinas), linkozaminai (pvz., klindamicinas), nitroimidazoliai (pvz., metronidazolis). Antibakterinio gydymo trukmė gali siekti 6-8 savaites (gydymas tęsiamas tol, kol išnyksta ertmė plaučiuose arba kol ertmė ištuštėja). Ligos pradžioje vaistai skiriami į veną. Tik ligonio būklei ženkliai pagerėjus, antibiotikai gali būti skiriami tabletėmis. Pūlių iš plaučių ertmės pašalinimo pagerinimui gali būti taikoma sanacinė bronchoskopija. Be medikamentinio gydymo, atliekamas vibracinis krūtinės ląstos masažas, kvėpavimo mankšta. Jei medikamentais gydymas neefektyvus, taikomas chirurginis gydymas (plaučių operacija, plaučių pūlinio katerizacija).