Miego apnėja. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Apnėja – graikų kalbos žodis, kuris reiškia „nekvėpuojantis". Miego apnėja - tai ne mažiau kaip 10 sek. sustojęs kvėpavimas miegant. Kartais kvėpavimas sustoja 20-30 sek., retai 2-3 min. Miego apnėjos sindromu serga 1–4 proc. gyventojų.

Tyrimas

Gydytojas miego apnėją diagnozuoja remiantis ligonio skundais (knarkimas, kvėpavimo sustojimas naktį, mieguistumas dieną). Atlieka bendrą apžiūrą. Apžiūri kvėpavimo takus ir išsiaiškina ar gerklės ir nosies gleivinė nėra patinusi, neiškrypusi nosies pertvara ir nėra auglių. Tuomet ligonis siunčiamas į miego sutrikimų centrą. Svarbiausias tyrimo metodas yra polisomnografija. Specialiose laboratorijose ligoniui uždedami elektrodai, stebimas ir registruojamas bioelektrinis smegenų aktyvumas, akių judesiai, pasmakrės raumenų aktyvumas, elektrokardiograma, deguonies kiekis kraujyje, registruojami knarkimo garsai, oro judėjimas pro burną ir nosį, krūtinės ląstos judesiai. Kartais matuojamas ir miego gylis, kūno padėtis, kojų judesiai miego metu. Fizinės apžiūros metu svarbu įsitikinti, kad mieguistumo nesukelia kitos priežastys. Po tyrimo profesionalūs medikai išanalizuoja duomenis, nustato miego stadijas, įvairius kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimus, pateikia išvadas. Toliau pacientas konsultuojamas gydytojų specialistų ir paskiriamas reikalingas gydymas. Reikalui esant gali pakonsultuoti LOR specialistas, kardiologas, neurologas.

Į viršų