Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (lopl)

Klausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų ar susilpnėjusį alsavimą. Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija). Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai nuo bronchus plečiančių vaistų nedidėja arba didėja nežymiai. Atlikus plaučių rentgeno nuotrauką stebimas plaučių oringumo padidėjimas, paryškėjusios kraujagyslės. Kompiuterinė plaučių tomografija yra jautresnis metodas už krūtinės ląstos rentgenografiją, leidžiantis anksčiau pastebėti ir tiksliau įvertinti pokyčius būdingus LOPL.  Kraujo tyrime, ligai progresuojant, gali padidėti eritrocitų skaičius, sumažėti deguonies kiekis, padidėti anglies dioksido kiekis. Citologinio skreplių tyrimo pagalba galima nustatyti ar tai ligos atsinaujinimas ( daugiausiai būna alveolinių makrofagų), ar tai ligos paūmėjimas ( labai padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų). Kai LOPL išsivysto jaunesniems nei 45 metų amžiaus žmonėms ir jų šeimoje yra sergančių šia liga, jie tiriami dėl alfa-1 antitripsino deficito. Širdies echoskopija padeda netiesioginiu būdu įvertinti plautinę hipertenziją, todėl yra naudingas lėtinės plautinės širdies diagostikai. Bronchoskopija sergant LOPL atliekama įtarus plaučių vėžį, jei reikia pašalinti tirštą sekretą ( pūlingo sekreto kamščius), susikaupusį bronchuose.

LOPL – lėtinė liga, todėl gydymas turi būti ilgas ir pastovus. LOPL turi gydyti gydytojas. Ligos gydymo pagrindą sudaro pakopinis medikamentinis gydymas. Praktiškai vartojami tie patys vaistai kaip bronchinei astmai gydyti, tik jie mažiau efektyvūs.  LOLP gydymo principai: mesti rūkyti, gerinti bronchų laidumą, slopinti kvėpavimo takų uždegimą, mažinti nespecifinį bronchų jautrumą, gerinti bronchų sekreto pašalinimą, gerinti deguonies, mažinti anglies dvideginio pasisavinimą, gerinti fizinį pajėgumą (reabilituoti), slopinti kvėpavimo takų infekciją ligai paūmėjus.  Svarbiausios vaistų grupės yra: bronchus plečiantys vaistai, uždegimą slopinantys vaistai ir antibiotikai. Pagrindiniai LOPL gydyti vaistai – plečiantys bronchus. Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms. Populiariausi ir efektyviausi yra šie medikamentai: inhaliuojami antimuskarininiai vaistai (ipratropiumo bromidas), inhaliuojami adrenomimetikai (trumpo veikimo – fenoterolis ir salbutamolis, ilgo veikimo – salmeterolis ir formoterolis), jų kombinacijos (ipratropiumas ir fenoterolis, ipratropiumas ir salbutamolis) ir metilksantinai (įvairių pavadinimų ir dozių tabletės ir kapsulės). Uždegimą slopinančius vaistus – kortikosteroidus (hormoniniai vaistai) bandoma skirti drauge su bronchus plečiančiais preparatais. Tai gali būti geriami (sisteminio poveikio) prednizolonas arba metilprednizolonas, taip pat inhaliuojamieji (vietinio poveikio) beklometazonas, flunizolidas, budezonidas, flutikazonas. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas, nes tai stiprūs vaistai, o ypač geriamieji gali sukelti daug nepageidaujamų reiškinių. Antibiotikais gydomas bakterijų sukeltas paūmėjimas. Antibiotikų pasirinkimas gana platus. Dažniausiai gydoma penicilino ir eritromicino grupės preparatais. Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis nereikėtų. Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio) dažniausiai skiriama paūmėjus bakterinei infekcijai ir esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui. Vėlyvose LOPL stadijose plaučiai nebepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi ir pašalinti anglies dioksido, tuomet padeda kvėpavimas deguonimi prisotintu oru. Tam naudojami deguonies balionai, deguonies koncentratoriai. Kada reikia papildomų deguonies inhaliacijų, sprendžia gydytojas, nustatęs deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje.
Pakaitinė terapija alfa-1 antitripsinu taikoma jauniems, nerūkantiems žmonėms, kuriems LOPL sukeltas įgimto alfa-1 antitripsino deficito, tačiau šio gydymo metodą taikymą riboja didelė kaina.
Chirurginis gydymas taikomas labai retai. Galimos trijų rūšių plaučių operacijos- plaučių pūslių šalinimas- bulektomija, plaučių apimties sumažinimas ir plaučių transplantacija.

Sergant LOPL, reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai baltymų. Reikėtų vengti maisto, sukeliančio žarnyne dujų kiekio padidėjimą (obuolių, kopūstų ir pan.). Siekiant neapsunkinti diafragmos darbo, geriau maitintis dažniau, bet nedideliais kiekiais. Fizioterapinės procedūros, kvėpavimo gimnastika ir fizinės treniruotės pagerina bronchų sekretro drenažą bei kvėpavimo raumenų funkciją. Ligoniams tinka visi fiziniai pratimai, nesukeliantys diskomforto, dusulio. Jei yra pagausėjęs skrepliavimas, naudinga atlikti bronchų „valymo” pratimus: pirmiausia įkvepiama bronchus plečiančio vaisto, išgeriama karštos arbatos, o po to keičiama poza (ant nugaros, ant šono), kiekvieną kartą iškosint susikaupusius skreplius. Gydymas druskų kameroje (haloterapija) taip pat pagerina bronchų „valymąsi”. Dažnai ligoniai neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka burnoje, patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu, suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė, po inhaliacijų reikia išskalauti burną. Dusulio priepuolio metu ligonis turi papildomai inhaliuoti greito veikimo bronchus plečiantį vaistą. LOPL sergantiems rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.