Bronchitas

Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, gripo, paragripo, Herpes simplex virusas ir kt.), kuri gali komplikuotis bakterine infekcija.
Daug rečiau pirminio bronchito priežastis yra bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemofilus influenzae, Staphylococcus aureus, Mycoplasma pneumoniae, Chlamidia pneumoniae ir kt.).
Ligą gali sukelti įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai.
Bronchito atsiradimą skatina kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, nuovargis, peršalimas, nutukimas, alkoholis, krūtinės ląstos deformacijos ir pan.

Ūminio bronchito metu, kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių.
Lėtiniam bronchitui būdingas stiprėjantis kosulys: ligos pradžioje kosima ir skrepliuojama rytais, vėliau ir dieną; kosulys stiprėja, tampa varginančiu, ima trūkti oro. Ligonį vargina dusulys, stiprėjantis po fizinio krūvio, įkvėpus šalto oro, skausmas už krūtinkaulio, nedidelis karščiavimas (kūno temperatūra pakyla iki 38°C). Be to, ligonį vargina viršutinių kvėpavimo takų simptomai – sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, balso užkimimas.
Sergant bronchitu būdingi bendro negalavimo reiškiniai – prakaitavimas, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
Dažniausiai bronchitas būna ūmus ir trunka 1-3 savaites (sunkesniais atvejais 4-6). Tačiau negydomas gali įgyti lėtinę formą: liga užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus, per kuriuos apie 3 mėnesius būna paūmėjimų. Tuomet pakyla kūno temperatūra, suintensyvėja kosulys, skrepliavimas. Paūmėjimas trunka 3-4 savaites.

• Klausydamas plaučius gydytojas girdi pašiurkštėjusį kvėpavimą, sausų, rečiau drėgnų karkalų.
• Kraujo tyrime būna normalus ar šiek tiek padidėjęs leukocitų skaičius ir padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.
• Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas paryškėjęs plaučių piešinys.
• Atlikus skreplių tyrimą, nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, jų jautrumas antibiotikams.
• Bronchoskopijos metu nustatomas bronchų gleivinės paraudimas, paburkimas, pūlingas arba gleivingas sekretas.

Gydant sergantį ūminiu bronchitu svarbiausia apsaugoti jį nuo pakartotino peršalimo.
Esant aukštai temperatūrai (> 38°C) skiriami kūno temperatūrą mažinantys vaistai (aspirinas, paracetamolis).
Varginant sausam, įkyriam kosuliui vartojami kosulį slopinantys vaistai (libeksinas, tusupreksas, tabletės su kodeinu); skrepliuojant pūlingais skrepliais, esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui – atsikosėjimą skatinantys vaistai – mukolitikai (acetilcisteinas, ambroksolis).
Antibiotikai (penicilino grupė (ampicilinas, amoksicilinas), makrolidai (eritromicinas, klaritromicinas) skiriami esant užsitęsusiam karščiavimui, skrepliuojant pūlingais skrepliais. Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis pačiam antibiotikais nereikėtų. Antibiotikai tuo veiksmingesni, kuo rečiau naudojami.
Lėtinis bronchitas gydomas tik paūmėjimo metu. Gydymas nesiskiria nuo ūmaus bronchito gydymo.

Prakaitavimui:

Liepų žiedai               50,0 g

Aviečių uogos            50,0 g

Ši arbata paskatins prakaitavimą. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, palikite 40–45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Dar vienas prakaitavimą skatinantis receptas:

Paprastųjų raudonėlių žolė   30,0 g

Ankstyvųjų šalpusnių lapai  40,0 g

Aviečių uogos                      30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Kosuliui:

Šalpusnių lapai                  40,0 g

Plačialapių gysločių lapai  30,0 g

Saldymedžio šaknys          30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Sausam kosuliui nuslopinti:

Didžiažiedžių tūbių žiedai  30,0 g

Šalpusnių lapai                    30,0 g

Čiobrelių žolė                      40,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Lėtiniam bronchitui:

Šalpusnių lapai                       15,0 g

Plačialapių gysločių lapai       20,0 g

Dirvinių asiūklių žolė             25,0 g

Pavasarinių raktažolių žiedai  40,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2–3 val. pritraukti, paskui pakaitinkite vandens vonelėje 10 min., ataušinkite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Isopų žolė                              50,0 g

Pavasarinių raktažolių žiedai 30,0 g

Piliarožių šaknys                    20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline vandens, palikite 6–7 val. pritraukti, paskui kaitinkite verdančio vandens vonelėje 10 min., atšaldykite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Bronchitui, gerklų uždegimui:

Šalpusnių lapai    35,0 g

Piliarožių žiedai   35,0 g

Ajerų šaknys        30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Kosite, sergate bronchitu? Pamėginkite gydytis našlaičių lapų ištrauka su kiaulpienių medumi.

Sergant kosuliu, bronchitu gydykitės taip: didelėje juodoje ropėje išpjaukite skylę, pripildykite medaus ar cukraus, uždenkite nupjauta viršūnėle ir laikykite, kol pritrauks sulčių. Sultis nupilkite į stiklinę ir gerkite po arbatinį ar desertinį šaukštą kas 3 val. per dieną.

Chroniškam bronchitui gydyti ruoškite vyninę ištrauką iš alijošiaus lapų: 4–5 alijošiaus lapus (prieš tai palaikykite šaldytuve) susmulkinkite ir užpilkite 500 ml raudonojo vyno. Suplakite ir tamsoje palikite 7 dienas pritraukti, retkarčiais pamaišykite. Paskui perkoškite ir gerkite po desertinį arba valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Bronchitui ir kosuliui gydyti ruoškite tokį mišinį: nuvalykite ir supjaustykite 900 g svogūnų, užpilkite stikline cukraus ir 2 stiklinėm vandens, 2 val. pakaitinkite maišydami ant silpnos ugnies. Ataušinkite, perkoškite, įdėkite 2 šaukštus liepų medaus, išmaišykite, keletą dienų palaikykite tamsoje ir gerkite po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.

Susirgę užsitęsusiu kosuliu, bronchitu, plaučių uždegimu, paruoškite štai tokį mišinį: nuplautus ir šaldytuve palaikytus 3 vidutinio dydžio alavijo lapus smulkiai supjaustykite, įkrėskite 300 g pavasarinio medaus ir užpilkite 500 ml vandens. Išmaišę kaitinkite vandens vonelėje 1,5–2 val. Baigę kaitinti vėl išmaišykite ir pastatykite vėsioje vietoje. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Ūminio bronchito komplikacijos retos. Kai laiku nepradedamas tinkamas gydymas. liga gali komplikuotis bronchiolitu, lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu. Dažniausiai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali išsivystyti bronchektazinė liga.

Patariama vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą, pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Ryte ir vakare arba ilgai pabuvus dulkėtoje aplinkoje, patartina išplauti nosį virintu vandeniu arba 1% valgomosios druskos tirpalu. Esant dažniems bronchitams, patartina pneumokokinė vakcinacija (Broncho-Munal, Ribomunyl, Luivac).
Ligoniui, sergančiam bronchitu, reikalingas pilnavertis, daug baltymų ir vitaminų turinti maistas. Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių. Gydant lėtinį bronchitą, svarbiausia pašalinti tuos veiksnius, kurie palaiko lėtinį ligos procesą: mesti rūkyti, pakeisti darbą, jei jis yra susijęs su dulkėmis, dūmais, kvėpavimo takus dirginančiomis medžiagomis.