Bronchinė (bronchų) astma

Bronchine astma susirgusiems  vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai).
Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.).
Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis.
Bronchų astma glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai.
Be to, manoma, kad yra genetinis bronchinės astmos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai). Tačiau tiksli bronchinės astmos išsivystymo priežastis iki galo nėra žinoma.

Ne priepuolio metu gali nepavykti rasti jokių pakitimų. Priepuolio metu stuksendamas plaučius, gydytojas girdi garsą, artimą dėžės garsui, nustatomi nusileidę plaučių kraštai. Klausydamas plaučius gydytojas girdi pailgėjusį iškvėpimą, šiurkštų arba susilpnėjusį kvėpavimą, švilpiančių, sausų karkalų.
Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi skaidrūs (daug oro turintys) plaučiai, paryškėjęs plaučių piešinys, nusileidusi nelabai judri diafragma.
Kraujo tyrime gali būti padidėjęs eozinofilų skaičius ir imunoglobulino E koncentracija.
Skreplių tyrime gausiau aptinkama eozinofilų ir neutrofilų skaičius, Kreolos kūnelių, Kuršmano spiralių, Šarko ir Leideno kristalų.
Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija). Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų.
Gali būti atliekami fizinio krūvio mėginiai (vaikams), provokaciniai mėginiai.
Alerginės būklės įvertinimui dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie padeda nustatyti ligos formą.

Jei įtariate, kad sergate bronchine astma, būtinai kreipkitės į gydytoją – jis patars, kuriuos vaistus ir kaip vartoti. Bronchinės astmos gydymas yra individualus ir pakopinis. Iš pradžių skiriamas intensyvesnis gydymas, vėliau, jei yra įmanoma, vaistų dozė yra mažinama (pakopa žemyn).
Skiriamas ilgalaikis (bazinis) ir ligos paūmėjimo (priepuolio) gydymas.
Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms.
Šiai ligai gydyti vartojami uždegimą slopinantys vaistai: kortikosteroidai (hormoniniai vaistai) ir inhaliaciniai nesteroidiniai preparatai (Natrio kromoglikatas, Nedokromilis). Kortikosteroidai skiriami inhaliacijomis (beklometazonas, Flunizolidas, Budezonidas, Flutikazonas), į veną ir tabletėmis (Prednizolonas).
Bronchinei astmai gydyti vartojami ir bronchus plečiantys vaistai: inhaliuojami antimuskarininiai preparatai (Ipratropiumo bromidas), andrenomimetikai (trumpo veikimo Fenoterolis ir Salbutamolis; ilgo veikimo Formoterolis ir Salmeterolis), kombinuoti vaistai (Ipratropiumas ir Fenoterolis; Ipratropiumas ir Salbutamolis), metilksantinai (teofilinai).
Trumpo veikimo adrenomimetikai vartojami priepuolio metu, todėl vadinami pirmos pagalbos vaistais.
Vis plačiau vartojami sudėtiniai inhaliuojamųjų kortikosteroidų ir ilgo veikimo adrenomimetikų preparatai (Flutikazonas ir Salmeterolis, Budezonidas ir Formoterolis).
Bronchinei astmai gydyti vartojami ir kiti vaistai: leukotrienų receptorių antagonistai (Zafirlukastas, Montelukastas), antihistamininiai vaistai (Loratidinas ir kt.), mukolitikai (Ambroksolis) ir kt.
Specifinė imunoterapija skiriama tuomet, kai neįmanoma išvengti kontakto su alergenais arba nepavyksta vaistais kontroliuoti ligos simptomų.

Bronchinei astmai:

Pavasarinių raktažolių šaknys  25,0 g

Piliarožių lapai                         30,0 g

Čiobrelių žolė                           20,0 g

Islandinė kerpena                     25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30 min. pritraukti, pakaitinkite vandens vonelėje 10 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės per dieną.

Piliarožių šaknys        50,0 g

Čiobrelių žolė             50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 3 val. pritraukti, paskui pakaitinkite vandens vonelėje 10 min., perkoškite ir gerkite 3 kartus prieš valgį.

Pušų pumpurai                  40,0 g

Plačialapių gysločių lapai  25,0 g

Šalpusnių lapai                  35,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10–15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, 40 min. aušinkite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Čiobrelių žolė                  30,0 g

Šalpusnių lapai                30,0 g

Trispalvių našlaičių žolė  20,0 g

Anyžių vaisiai                  20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 10 min. vandens vonelėje pritraukti, ataušinkite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Raudonajame vyne virti didžiųjų dilgėlių lapai (pasaldyti medumi) tinka nuo bronchinės astmos.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".