Bronchektazės – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nuolatiniu bakterijų kaupimusi bronchuose, pūlingu kvėpavimo takų uždegimu, negrįžtamu bronchų spindžio išsiplėtimu. Sergamumas sieka 50 ligonių iš 100000 gyventojų.
Priežastys
Bronchektazes sąlygoja daugelis faktorių. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Dažniausiai bronchektazės yra kitų ligų komplikacija, pav.: tuberkuliozės, gripo, tymų, ŽIV, cistinės fibrozės; kvėpavimo takų infekcijos (Haemophilus influuenzae, Streptococcus pneumoniae, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa). Dažniausi veiksniai yra broncho svetimkūnis, navikas, broncholitas ar padidėjęs plaučių limfmazgis. Tačiau daugeliu atvejų bronchektazės priežastis lieka nenustatyta.
Ligos eiga
Ligai būdingas lėtinis produktyvus kosulys (kosulio priepuolius gali išprovokuoti kūno padėties pakeitimai, fizinis krūvis);
gausus („pilna burna “) skrepliavimas ypač rytais (skrepliai būna gleivingi, bekvapiai, paūmėjimo metu – pūlingi, trisluoksniai, nemalonaus kvapo, gali būti su kraujo dalelėmis, skrepliavimas gali tęstis mėnesiais ar metais); įvairaus stiprumo dusulys (ligos pradžioje dusulys gali varginti tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybės būsenoje); krūtinės skausmas, kūno temperatūros padidėjimas ( kūno temperatūra dažnai esti šiek tiek padidėjusi, paūmėjimo metu ji gali būti aukšta.
Būdingi bendro negalavimo reiškiniai – silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, apetito stoka.
Kartais, ligonis sergantis bronchektazėmis, būna pelenų spalvos oda, jo rankų ir kojų pirštai sustorėja (pasidaro panašūs į būgno lazdeles), nagai būna laikrodžio stiklo formos, deformuota krūtinės ląsta.
Jau vaikystėje susirgęs bronchektazėmis vaikas gali lėčiau augti.
Tinkamai gydant bronchektazes eiga daugelį metų yra stabili, rečiau (esant netinkamam ar nesant gydymo) ji greit progresuoja.
Ligai būdingi periodiniai paūmėjimai, dažniausiai pavasarį ir rudenį.
Tyrimas
- Klausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų.
- Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas paryškėjęs linijinis druožėtumas („geležinkelio bėgiai“), piešinio korėtumas.
- Kompiuterinėje plaučių tomogramoje nustatomi išsiplėtę bronchų spindžiai, cistiniai dariniai.
- Atlikus skreplių tyrimą, nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, bei jų jautrumas antibiotikams.
- Bronchoskopijos metu aptinkama paraudusi, paburkusi bronchų gleivinė, matomas pūlingo sekreto skyrimasis iš bronchų. Atliekant bronchosopiją, paimamas bronchų sekretas citologiniam ir mikrobiologiniam ištyrimui.
- Spirometrijos tyrimo metu nustatoma plaučių funkcijos pokyčiai.
- Kraujo tyrime būdingas padidėjęs leukocitų skaičiaus, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Ilgai sergant palaipsniui mažėja arterinio kraujo deguonies dalinis slėgis, o dalinis anglies dvideginio slėgis didėja.
Medicininis gydymas
- Bronchektazes turi gydyti gydytojas! Pagrindinis bronchektazių gydymo tikslas – slopinti kvėpavimo takų bakterinę infekciją.
- Svarbiausias gydymo būdas yra savalaikė, adekvati antibiotikų terapija. Antibiotikų dozė ir rūšis yra parenkama gydytojo, atsižvelgiant į ligos eigą bei simptomus.
- Ligai paūmėjus, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų (pvz., ampicilinas, amoksicilinas), II ir III kartos cefalosporinai (pvz., cefakloras, cefotaksimas), makrolidai (pvz., azitromicinas, klaritromicinas). Dažniausiai skiriami geriamieji vaistai.
- Esant sunkiai ligonio būklei antibiotikai leidžiami į veną ar raumenis.
- Ligoniams taikoma kvėpavimo gimnastika, pozicinis drenažas, vibracinis krūtinės ląstos masažas.
- Atkosint labai tirštus, tąsius skreplius siūloma vartoti atsikosėjimą gerinančius vaistus – mukolitikus (pvz., acetilcisteinas, ambroksolis).
- Ligai paūmėjus, gali būti atliekamos sanacinės bronchoskopijos. Šio tyrimo metu, bronchoskopu iš bronchų šalinami skrepliai, praplaunami bronchai.
- Esant sunkiai ligonio būklei, gresiant komplikacijoms reikalingas gydymas ligoninėje.
- Kai bronchektazės yra tik viename plaučio segmente ar skiltyje siūlomas chirurginis gydymas. Chirurginės operacijos metu pašalinama pakitusi plaučių dalis.
Natūralus gydymas
Kosuliui:
Šalpusnių lapai 40,0 g
Plačialapių gysločių lapai 30,0 g
Saldymedžio šaknys 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".
Komplikacijos
Kai piešuždegiminis gydymas yra nepakankamas, bronchektazės gali komplikuotis kraujavimu iš plaučių, plaučių pūliniu, plaučių uždegimu, lėtine plautine širdimi ir plaučių nepakankamumu, amiloidoze. Ligai progresuojant sutrinka širdies ir inkstų veikla.
Patarimai ir profilaktika
Svarbu dar vaikystėje laiku ir visiškai išgydyti infekcines ligas, nuo mažens grūdinti organizmą, šalinti viršutiniuose kvėpavimo takuose esančius infekcinio užkrato židinius.
Sergantiems bronchektazių paūmėjimų prevencijai skiriami imuniteto stimuliatoriai.
Rekomenduojama skiepytis nuo gripo.
Sergančiam bronchektazėmis patartina keletą kartų per dieną, ypač ryte atsibudus ir vakare prieš užmiegant, persisverti per lovos kraštą galva žemyn ir, galvą prisilaikant rankomis, giliai kvėpuoti ir išsikosėti.
Naudinga daryti gydomąją mankštą, kvėpavimo pratimus.
Sergančiam bronchektazėmis reikalingas visavertis, turintis daug baltymų ir vitaminų (ypač vitaminų A ir C) maistas. Sunkiai sergančiam pravartu gulėti lovoje su pakeltu kojūgaliu.
Raktiniai žodžiai
Kvėpavimas, Bronchai, Uždegimas, Pūlingas, Lėtinė kvėpavimo liga, Bronchoskopija, Antibiotikai, Mukolitikai, Plaučių operacija