Ūminė mieloleukemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Leukemija – tai piktybinis kraujo sistemos navikas su būtinu pirminiu kaulų čiulpų (KČ) pažeidimu. Terminas leukemija kilęs iš graikų žodžių leukos, reiškiančio baltas, ir haima, reiškiančio kraujas, ir vartojamas aprašant ligonius, turinčius didelį leukocitų kiekį. Skiriamos keturios pagrindinės leukemijos grupės: mieloidinė ir limfoidinė, priklausomai nuo pakenktų leukocitų rūšies. Pagal eigą ir ląstelių subrendimą skiriamos ūminė ir lėtinė leukemijos formos. Taigi gali būti ūminė bei lėtinė mieloidinės eilės ir ūminė bei lėtinė limfoidinės eilės leukemija.

Priežastys

Ūminės mieloblastinės leukemijos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios.

Ūminės mieloblastinės leukemijos rizikos veiksniai:

  • Amžius. Rizika susirgti ūmia mielogenine leukemija didėja su amžiumi. ŪML dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės.
  • Lytis. Vyrai turi didesnę riziką susirgti ūmia mielogenine leukemija
  • Ankstenis gydymas dėl vėžio. Pacientai, kurie buvo gydymi chemoterapija ar spinduline terapija dėl vaikų ūmios limfocitinės leukemijos turi didesnę riziką susirgti ūmia mielogenine leukemija
  • Radiacijos poveikis. Žmonės, kurie buvo paveikti didelėmis radiacijos dozėmis, turi didesnę riziką susirgti ūmine mielogenine leukemija
  • Chemikalų poveikis. Žmonės, turėję pastovų kontaktą su chemikalais (benzenu ir kt.) turi didesnę riziką susirgti ūmine mielogenine leukemija
  • Rūkymas
  • Kiti kraujo susirgimai – žmonės sergantys mielodisplazija, policitemija ar trombocitemija turi didesnę riziką susirgti ūmine mielogenine leukemija
  • Genetiniai sindromai. Tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip Dauno sindromas, yra susiję su padidėjusia rizika susirgti ūmine mielogenine leukemija

Daug žmonių, sergančių ūmia mielogenine leukemija neturi jokių rizikos faktorių, taip pat dauguma žmonių, kurie turi rizikos faktorių, niekad nesuserga šia liga.

Į viršų