Leukemija – tai piktybinis kraujo sistemos navikas su būtinu pirminiu kaulų čiulpų (KČ) pažeidimu. Terminas leukemija kilęs iš graikų žodžių leukos, reiškiančio baltas, ir haima, reiškiančio kraujas, ir vartojamas aprašant ligonius, turinčius didelį leukocitų kiekį. Skiriamos keturios pagrindinės leukemijos grupės: mieloidinė ir limfoidinė, priklausomai nuo pakenktų leukocitų rūšies. Pagal eigą ir ląstelių subrendimą skiriamos ūminė ir lėtinė leukemijos formos. Taigi gali būti ūminė bei lėtinė mieloidinės eilės ir ūminė bei lėtinė limfoidinės eilės leukemija.
Priežastys
Ūminės mieloblastinės leukemijos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios.
Ūminės mieloblastinės leukemijos rizikos veiksniai:
- Amžius. Rizika susirgti ūmia mielogenine leukemija didėja su amžiumi. ŪML dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės.
- Lytis. Vyrai turi didesnę riziką susirgti ūmia mielogenine leukemija
- Ankstenis gydymas dėl vėžio. Pacientai, kurie buvo gydymi chemoterapija ar spinduline terapija dėl vaikų ūmios limfocitinės leukemijos turi didesnę riziką susirgti ūmia mielogenine leukemija
- Radiacijos poveikis. Žmonės, kurie buvo paveikti didelėmis radiacijos dozėmis, turi didesnę riziką susirgti ūmine mielogenine leukemija
- Chemikalų poveikis. Žmonės, turėję pastovų kontaktą su chemikalais (benzenu ir kt.) turi didesnę riziką susirgti ūmine mielogenine leukemija
- Rūkymas
- Kiti kraujo susirgimai – žmonės sergantys mielodisplazija, policitemija ar trombocitemija turi didesnę riziką susirgti ūmine mielogenine leukemija
- Genetiniai sindromai. Tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip Dauno sindromas, yra susiję su padidėjusia rizika susirgti ūmine mielogenine leukemija
Daug žmonių, sergančių ūmia mielogenine leukemija neturi jokių rizikos faktorių, taip pat dauguma žmonių, kurie turi rizikos faktorių, niekad nesuserga šia liga.
Ligos eiga
Tyrimas
Gydytojas įtaręs, kad Jūs galite sirgti ūmine mielogenine leukemija, rekomenduos atlikti šiuos tyrimus:
- Bendrą kraujo tyrimą. Randama padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs eritrocitų ir trombocitų skaičius kraujyje. Kraujyje galima rasti blastų – nesubrendusių kraujo ląstelių normoje esančių tik kaulų čiulpuose tačiau necirkuliuojančių kraujyje. Blastų radimas kraujyje – ūmios mielogeninės leukemijos indikatorius.
- Kaulų čiulpų aspiraciją. Ji atliekama paimant nedidelį kiekį skystosios kaulų čiulpų dalies. Procedūra atliekama vietiškai nuskausminus odą, po to specialia adata ištraukiama kaulų čiulpų ir mikroskopu įvertinami ląstelių pokyčiai. Kaulų čiulpų aspiratas atliekamas leukeminių ląstelių kiekiui ir morfologijai įvertinti. Taip pat šis tyrimas naudojamas imunofenotipavimui ir chromosomų įvertinimui.
- Kaulų čiulpų biopsiją. Ji atliekama iš dubens kaulo specialia adata paimant nedidelį kaulo gabalėlį su kaulų čiulpais. Kaulų čiulpų biopsija parodo, kiek liga išplitusi kaulų čiulpuose ir kiek likę normalių kraujodaros ląstelių. Kaulų čiulpų tyrimai kartojami gydymo veiksmingumui ir liekamajai ligai įvertinti.
- Lumbalinę punkciją. Kai kuriais atvejais, atliekama spinalinė (lumbalinė) punkcija, kurios metu į nugaros smegenų spinalinį tarpą įduriama adata ir paimama smegenų skysčio, kuriame ieškoma leukeminių ląstelių
Nustačius ūmios mielogeninės leukemijos diagnozę, toliau atliekami papildomi tyrimai (citogenetiniai, histocheminiai, imunologiniai) ligos išplitimui ir tikslaus leukemijos potipio nustatymui. Leukemijos potipis svarbus parenkant tinkamą gydymą.
Medicininis gydymas
Ūminės mielogeninės leukemijos gydymo taktika priklauso nuo leukemijos potipio, Jūsų amžiaus, bendros sveikatos būklės, Jūsų pasirinkimo. Ūminės mielogeninės leukemijos gydymą galime skirstyti į 2 fazes – remisijos indukciją ir konsolidacinį gydymą. Remisijos indukcijos tikslas – sunaikinti leukemines ląsteles, esančias Jūsų kraujyje ir kaulų čiulpuose. Tačiau dažniausiai nepavyksta sunaikinti visų leukeminių ląstelių, todėl turi būti skiriamas gydymas ligos recidyvo prevencijai. Konsolidacinio gydymo tikslas – sunaikinti likusias leukemines ląsteles.
Šių leukemijos gydymo fazių metu gali būti skiriami šie gydymo metodai:
- Chemoterapinis gydymas. Chemoterapija – tai gydymas vaistais, kurie sunaikina ar pažeidžia piktybines ląsteles. Vaistai gali būti geriami arba leidžiami į veną. Chemoterapinis gydymas yra pagrindinis remisijos indukcijos fazėje, tačiau jis gali būti taikomas ir konsolidacinės terapijos metu. Jei pirmo chemoterapijos ciklo metu nepavyksta gauti remisijos, chemoterapinį gydymą gali tekti kartoti.
- Tam tikro leukemijos potipio (promielocitinei leukemijai) gydymui gali būti taikomi arseno trioksidas (Trisenox) ir all-trans retinoinė rūgštis (ATRA)
- Kamieninių ląstelių transplantacija (kaulų čiulpų transplantacija). Ji atliekama konsolidacijos metu. Tai gydymo būdas, kurio metu atstatomi negrįžtamai sunaikinti paciento kaulų čiulpai. Transplantuojamos gali būti sveiko donoro kaulų čiulpų ar kraujo kamieninės ląstelės, kurios pagal audinių tipą atitinka ligonio audinius. Donoru gali būti brolis, sesuo ar visai negiminingas asmuo, turintis tapatų audinių tipą. Kamieninės ląstelės surenkamos, užšaldomos ir po intensyvaus leukemijos gydymo sulašinamos ligoniui. Kamieninių ląstelių transplantacija gali būti singeninė (iš monozigotinio dvynio), alogeninė (iš kito žmogaus), autologinė (naudojamos paties ligonio kamieninės ląstelės).
Komplikacijos
Kraujavimai iš dantenų, virškinamojo trakto (skrandžio, dvylikapirštės žarnos). Neatsparumas bakterinėms infekcijoms (dažni plaučių uždegimai, odos pūliniai), pakitusių leukeminių ląstelių patekimas į galvos ir nugaros smegenis (centrinę nervų sistemą) ir jų pažeidimas (neuroleukemija). Pagrindinė komplikacija – ligos pasikartojimas po gydymo. Kuo greičiau liga pasikartoja, tuo blogesnė ligonio prognozė.