Mielominė liga, kitaip vadinama mieloma, daugine mieloma arba mielomatoze, yra plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas (navikas).
Tikimybė susirgti mieloma didėja žmogui senstant ir daugiausia susirgusiųjų yra amžiaus grupėje virš 50 metų. Kiek dažniau serga vyrai nei moterys.
Mielominę ligą galima sėkmingai gydyti.
Keletas kitų susirgimų pasireiškia panašiai kaip mieloma. Tarp jų: nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija (arba NRMG) ir plazmocitoma.
Priežastys
Mielominės ligos priežastys nėra gerai žinomos.
Manoma, kad svarbūs veiksniai, skatinantys jos pasireiškimą, yra kai kurios cheminės medžiagos, radiacija, virusai ir nusilpusi imuninė sistema.
Tikėtina, kad mielominė liga išsivysto, kai žmogų veikia vienas iš šių veiksnių ar keli iš karto.
Labai retai pasitaiko, kad mielomine liga serga keli šeimos nariai, tačiau tikimybė yra labai maža ir šiuo metu nėra tyrimų, patvirtinančių paveldimą polinkį sirgti šia liga. Net ir tais atvejais, kai mielomine liga serga daugiau negu vienas šeimos narys, tai veikiau sąlygota aplinkos veiksnių.
Ligos eiga
Normalios plazminės ląstelės yra leukocitai, gaminantys antikūnus (dar vadinamus imunoglobulinais), kurie padeda kovoti su infekcija. Kaulų čiulpai yra minkštas, akytas audinys, gaminantis daugumą kraujo elementų (eritrocitus, leukocitus ir trombocitus).
Sergant mielomine liga, skirtingai negu kitų navikų atveju, nesusidaro auglys. Mielominės ląstelės esti pasklidę kaulų čiulpuose. Liga dažniausiai būna išplitusi visų kaulų čiulpuose, todėl mieloma dažnai vadinama daugine mieloma. Kadangi plazminės ląstelės randamos kaulų čiulpuose, susirgimas dar vadinamas kaulų čiulpų piktybine liga.
Atlikus visus reikiamus tyrimus gydytojas gali susidaryti aiškų ir išsamų vaizdą apie jūsų ligą. Pagal tyrimų duomenis mieloma skirstoma į tris stadijas:
- I stadija: mažo aktyvumo, geros prognozės liga;
- II stadija: vidutinio aktyvumo ir prognozės liga;
- III stadija: didelio aktyvumo liga.
Kadangi pastaruoju metu mielominės ligos gydymas tampa vis efektyvesnis ir sparčiai progresuoja, aukštesnė ligos stadija nevisada reiškia blogesnę ligos prognozę. Mielominės ligos atveju stadija daugiausiai atspindi ligos biologinį aktyvumą ir aukštesnė ligos stadija nerodo jog liga buvo “užleista” ar diagnozuota pavėluotai.
Mielominė liga gali pasireikšti įvairiai. Čia pateiksime mielominės ligos simptomus, kurie būna dažniausiai. Svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas ligonis patirs visus simptomus ir kad visus juos galima veiksmingai gydyti.
Kaulų skausmas yra dažnai pasitaikantis simptomas. Dažniausiai skauda juosmens ar strėnų srityje, krūtinės ląstos kaulus ir šlaunikaulius.
Dažnai pasitaiko kaulų lūžiai, nes dėl mielomos sukeltos kaulų ligos gali susilpnėti kaulai. Paprastai lūžta stuburas ir šonkauliai, o patį pažeisto kaulo lūžimą gali sukelti net nedidelis spaudimas ar sužeidimas.
Sergant mielomine liga dažnai jaučiamas nuovargis, kurį gali sąlygoti pati mieloma arba jos sukeltos komplikacijos, taipogi tai gali būti gydymo šalutinis poveikis.
Anemija (mažakraujystė) gali sąlygoti nuovargio jausmą ir silpnumą. Esant anemijai būna per mažai eritrocitų arba juose esančio hemoglobino, kuris perneša deguonį. Anemiją gali sukelti tiesiogiai mieloma arba ji gali pasireikšti kaip šalutinis gydymo poveikis.
Sergantys mieloma žmonės dažnai suserga infekciniais susirgimais, nes liga silpnina imuninę sistemą.
Sergant mieloma dėl įvairių priežasčių gali pasireikšti inkstų veiklos sutrikimai. Jūsų inkstams gali pakenkti mielominių ląstelių gaminamas patologinis baltymas bei kitos mielomos sukeltos komplikacijos, kaip antai dehidratacija arba didelė kalcio koncentracija kraujyje. Kai kurie vaistai taipogi kartais gali pakenkti inkstams.
Hiperkalcemija – tai būklė, kai kraujyje yra per daug kalcio. Sergant mieloma hiperkalcemija gali pasireikšti, jeigu iš pažeistų kaulų į kraują patenka per daug kalcio. Hiperkalcemijos simptomai yra šie: troškulys, pykinimas, vėmimas, vangumas, svaigulys ir /arba vidurių užkietėjimas.
Tyrimas
Žmones, sergančius mieloma ir juos prižiūrinčius asmenis gali pradžioje sutrikdyti daugybė įvairiausių tyrimų, kuriuos atlieka gydantis personalas. Laboratoriniai ir kiti tyrimai atliekami dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- nustatyti diagnozę;
- parinkti geriausią gydymo būdą ir stebėti ligos eigą gydant;
- nustatyti ligos komplikacijas, kad jas būtų galima gydyti.
Tyrimai, kurie gali būti atliekami įvairiais atvejais, yra nurodyti 1 lentelėje.
Laboratorinių ir kitų tyrimų, kuriuos jums gali prireikti atlikti, sąrašas
|
|
Nustatyti diagnozę |
Parinkti gydymą ir stebėti eigą |
Nustatyti komplikacijas |
|
Patologinis baltymas serume ir/arba šlapime |
+ |
+ |
+ |
|
Rentgenografija |
+ |
+ |
+ |
|
Kaulų čiulpų biopsija |
+ |
+ |
+ |
|
Hemograma |
|
+ |
+ |
|
Inkstų funkcijos tyrimas |
|
+ |
+ |
|
B-2 mikroglobulinas |
|
+ |
+ |
|
Serumo kalcio koncentracija |
|
|
+ |
|
Baltymų ir albumino tyrimai |
|
|
+ |
Medicininis gydymas
Mielominę ligą galima sėkmingai gydyti sustabdant ligos progresavimą, kontroliuojant simptomus ir pagerinant gyvenimo kokybę, tačiau iš esmės liga nėra visiškai išgydoma. Net ir po sėkmingo gydymo jums reikės reguliariai tikrinti sveikatą, nes liga gali atsinaujinti.
Parinkti tinkamą mielomos gydymą nėra lengva. Kol kas nėra nustatytas koks nors vienas geriausias gydymo būdas. Dažniausiai taikomi mielomos gydymo būdai yra chemoterapija, steroidiniai preparatai ir transplantacija. Šių gydymo būdų privalumai, trūkumai ir nepageidaujami poveikiai gali būti įvairūs. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad jūs dalyvautumėte priimant sprendimą, kuris gydymo būdas jums yra tinkamiausias. Jūs galbūt norėtumėte tik vykdyti gydytojo nurodymus arba veikiau sutiktumėte dalyvauti kiekviename sprendimo priėmimo etape. Jūsų gydytojas turėtų atitinkamai pasirinkti veikimo būdą.
Patarimai ir profilaktika
- Sužinokite daugiau apie mielomą ir jos gydymą.
- Įsijunkite į paramos grupę; jums bus lengviau, kai galėsite kalbėti apie tai, kaip jaučiatės.
- Paklauskite bendrosios praktikos gydytojo ar gydančio gydytojo ligoninėje ar slaugos darbuotojo, kokiomis paslaugomis ir parama turite teisę naudotis, ir paprašykite pagalbos, jeigu jos jums prireiktų.
- Sužinokite Hematologijos skyriaus kontaktinio asmens pavardę ir telefoną – užsirašykite jį.
- Apibūdinkite simptomus paprastai ir tiksliai – be nutylėjimų ir perdėjimų.
- Vartokite visus vaistus kaip gydytojo skirta – kada ką gerti padės prisiminti žymos ant vaistų pakuočių.
- Apie visus nepageidaujamus reiškinius pasakykite gydytojui.
- Ligoniai, stenkitės išgerti 3 litrus vandens/skysčių kiekvieną dieną.
- Slaugytojai, rūpinkitės ir savo pačių sveikata.
- Raskite laiko atsipalaidavimui.
- Atpažinkite streso ar depresijos požymius (prislėgtumo jausmas, miego sutrikimai, galvos skausmas, prastas apetitas) ir pasakykite apie juos gydytojui.
- Stenkitės skirti pakankamai laiko miegui.
- Kasdien darykite nors vieną dalyką kuris jus džiugina.
- Slaugytojai, kiekvieną dieną skirkite sau laiko, jeigu įmanoma, pasistenkite išeiti iš namų.
- Mąstykite pozityviai, bet suteikite sau ir ‘laisvas’ dienas.
- Veskite dienoraštį apie savo ligos simptomus.
Raktiniai žodžiai
Mieloma, Kraujo ligos, Kaulų čiulpai, Piltybinis, Navikas, Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas" tęsia švietėjišką veiklą - organizuoja Lietuvoje Mielomos dienas, kurios vyksta Advento laikotarpiu. Daugiau...