Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Lėtinių ligų anemija – tai dėl lėtinių ligų (lėtinių infekcijų, uždegimo, onkologinių ligų) atsirandanti anemija. Lėtinių ligų anemija gana paplitusi. Manoma, kad visuomenėje ji užima antrą vietą po geležies stokos anemijos, o tarp ligoninėje gydomų pacientų – pirmąją vietą.
Priežastys
Lėtinių ligų anemija gali būti sergant šiomis ligomis:
- Infekcinėmis ligomis (virusinėmis, įskaitant ŽIV infekciją, bakterinėmis, parazitinėmis, grybelinėmis)
- Onkologinėmis ligomis (tiek kraujo vėžiais, tiek kitais)
- Lėtinėmis inkstų ligomis
- Lėtine transplantuotų organų atmetimo reakcija
- Autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, raudonąją vilklige, vaskulitais, sarkoidoze, uždegiminėmis žarnyno ligomis).
Ligos eiga
Klinikiniai simptomai sergant lėtinių ligų anemija, dažniausiai būdingi pagrindinei ligai (infekcijai, uždegimui, onkologiniam susirgimui).
Dėl pačios mažakraujystės, dažniausiai būna silpnumas, sinkopės, dirglumas, galvos skausmai, blyškumas, dusulys, krūtinės skausmai. Sunkiais atvejais vargina troškulys, nemiga, anoreksija. Būdingas gleivinių blyškumas, tachikardija, ortostatinė hipotenzija, tachipnėja. Kai kada gali būti nustatoma kepenų ir/ar blužnies padidėjimas.
Ligonio skundai ir klinikinio tyrimo metu nustatomi pokyčiai dažniausiai yra susiję su pagrindinės ligos sukeltais simptomais (karščiavimu, staigiu svorio mažėjimu, bendru silpnumu). Pagrindinės ligos ir mažakraujystės pradžia niekuomet nesutampa. Paprastai anemija išsivysto tik praėjus tam tikram laikui nuo pagrindinės ligos pradžios.
Anemija yra klasifikuojama pagal sunkumą. Anemijos sunkumo rodiklis – hemoglobino koncentracija kraujyje. Mažakraujystės sunkumo laipsnius atitinka šios hemoglobino ribos:
- Lengva anemija (1 laipsnio) – hemoglobino ne mažiau nei 100 g/l
- Vidutinė (2 laipsnio) – nuo 100 iki 80 g/l.
- Sunki (3 laipsnio) – nuo 79 iki 65 g/l
- Gyvybei pavojinga (4 laipsnio) – hemoglobino koncentracija mažesnė nei 65 g/l.
Tyrimas
Anemija diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius ir laboratorinius rodmenis. Anemijos priežastis nustatoma įvertinus anamnezę, atlikus laboratorinius tyrimus. Segantiesiems lėtinių ligų sukelta anemija nustatomas žemas hemoglobino lygis, sumažėjęs ar normalus retikulocitų skaičius, sumažėjęs geležies kiekis, o feritino koncentracija normali arba padidėjusi. Feritinas – geležies atsargų žymuo. Diagnozei patikslinti kartais atliekama kaulų čiulpų biopsija ir mielogramos tyrimas. Esant lėtinių ligų sukeltai anemijai, kaulų čiulpuose būna padidėjęs geležies kiekis.
Medicininis gydymas
Dažniausiai anemijos blogėjimas susijęs su ją sukėlusios ligos progresavimu, todėl pirmutinis sergančiųjų lėtinių ligų anemija gydymo tikslas yra pagrindinis ligos adekvatus gydymas.
Pati anemija gydomas kraujo komponentų transfuzijomis (eritrocitų masė lašinama, kuomet hemoglobinas < 80 g/l), geležies ir folinės rūgšties preparatais bei eritropoetiniais vaistais (skatinančiais eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose).
Sergančiųjų lėtinių ligų anemija gydymo tikslas – siekti hemoglobino koncentracijos kraujyje 120 g/l, ypač pacientams, vyresniems, kaip 65 metų amžiaus, ir esant papildomiems rizikos veiksniams, tokiems kaip koronarinė širdies liga, lėtinės plaučių ir inkstų ligos. Tokia hemoglobino koncentracija užtikrina pakankamą audinių aprūpinimą deguonimi ir pageriną gyvenimo kokybę.
Gydant anemiją svarbu visavertė mityba, fizinis aktyvumas.