Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Geležies stokos anemija - tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma.
Priežastys
Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei: nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams);
- nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte (žmonėms, kuriems buvo pašalintas visas skrandis ar didelė jo dalis, taip pat sergantiesiems lėtinėmis žarnų ligomis);
- daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiais, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms);
- per daug geležies organizmas praranda dėl virškinamojo trakto ligų (kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, erozinio gastrito, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų); moterims dėl gausių ir ilgų mėnesinių; dėl nukraujavimo per operaciją ar dėl traumos; taip pat dėl kitų ligų, pasireiškiančių lėtiniu kraujavimu. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, nes pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius.
Ligos eiga
Pirmas simptomas – raumenyno disfunkcija. Ji kliniškai pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėja fizinė galia ir ištvermė, vaikams gali būti naktinis šlapinimasis.Geležies stokai būdingi distrofinio pobūdžio odos, nagų ir plaukų pokyčiai. Oda plona, sausa, gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Plaukai lėčiau auga, plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Klasikinis požymis, savotiškas skonio iškrypimas, – tai nenumaldomas noras valgyti molį, kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius, krakmolą. Būdingas emocinis labilumas, polinkis į depresiją. Iškrypusi reakcija į kai kuriuos kvapus. Ligos pradžioje simptomai būna neryškūs. Vėliau ligonis pastebi, kad greičiau pavargsta įprasto fizinio krūvio metu, pradeda trūkti oro ir atsiranda nemalonių pojūčių lipant laiptais ar dirbant sunkesnį fizinį darbą (ypač jautrūs gali būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina (stenokardija)). Dėl organizmo pastangų pakankamu deguonies kiekiu aprūpinti ypač gyvybiškai svarbius organus (smegenis, širdį, kepenis), pradeda greičiau ir stipriau plakti širdis, todėl ligoniai gali jausti jos plakimą, pulsuojantį ūžimą ausyse. Ligai sunkėjant, aprašyti simptomai stiprėja, atsiranda galvos svaigimas (ypač ryškus, kai iš gulimos padėties staiga atsikeliama ar pasilenkus staiga pakeliama galva).Vėliau dėl deguonies trūkumo smegenyse pasidaro sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Aplinkiniai pastebi ligonio odos blyškumą, kuriam būdingas žalsvas atspalvis. Skiriamos dvi stadijos: 1) kliniškai slaptos eigos (tiriant atsitiktinai randama pakitimų) ir 2) aneminis sindromas (išblykšta oda ir gleivinės, vargina bendras silpnumas, svaigsta ir skauda galva, sunku sutelkti dėmesį, atsiranda nemiga, dusulys fizinio krūvio metu ir t.t.). Jei hemoglobino kraujyje lieka mažiau nei 35–50 g/l, ligonio būklė tampa kritiška. Sumažėja arterinis kraujospūdis, pulsas tampa „siūliškas“, kartais prasideda nevalingas tuštinimasis ir žiovulys, pritemsta arba visiškai išnyksta sąmonė. Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba.
Gydytojai
Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai
