Aplastinė anemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Aplastinė anemija yra kraujo liga, tokia mažakraujystės forma, kai kaulų čiulpuose nepagaminama pakankamai kraujo plokštelių (trombocitų), raudonųjų (eritrocitų) ir baltųjų (leukocitų) kraujo kūnelių. Tai retai pasitaikanti būklė, galinti atsirasti bet kuriame amžiuje, vystytis arba lėtai, arba greitai.

Priežastys

Aplastinė anemija atsiranda kai yra pažeidžiami kaulų čiulpai, kuriuose gaminamos kamieninės kraujo ląstelės. Dėl pažeidimo kraujo ląstelių gamyba gali sulėtėti, sutrikti ir būti gaminamos deformuotos, nefunkcionuojančios ląstelės, arba visiškai išnykti. Yra daugybė priežasčių dėl kurių laikinai ar visam laikui yra sutrikdoma kaulų čiulpų funkcija. Labiausiai veikia gydymas chemoterapija arba radioterapija, šių gydymo metu sunaikinamos greitai besidauginančios ląstelės. Gydymą nutraukus, kaulų čiulpų funkcija atsistato. Kartais gydant chemoterapija tyčia sunaikinami kaulų čiulpai, taip daroma ruošiant transplantacijai. Susidūrimas su nuodingomis cheminėmis medžiagomis – ypač pavojingi yra insekticidai, pesticidai, taip pat benzenas, toluenas (medžiagos esančios naftos produktuose, benzine). Nutraukus santykį su nuodais, paprastai kaulų čiulpų funkcija atsistato. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui skirti reumatoidiniam artritui gydyti, antibiotikai, gali sąlygoti aplastinės anemijos išsivystymą. Virusinės infekcijos: virusas B19, Epšeino-Baro virusas, kai kuriems žmonėms sukelia aplastinę anemiją. Atsiradęs autoimuninis procesas, sergant autoimuninėmis ligomis, po virusinių infekcijų arba dėl nėštumo taip pat gali pažeisti kaulų čiulpus. Kai kuriais atvejais aplastinė anemija susijusi su įgimtomis būklėmis, viena jų Fankoni sindromas, reta įgimta liga, kuriai būdinga, kad vaikas būna smulkesnio sudėjimo, su galūnių defektais ir turi aplastinę anemiją. Deja, neretai tikslios priežasties taip ir nepavyksta nustatyti.

Į viršų