Aplastinė anemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Aplastinė anemija yra kraujo liga, tokia mažakraujystės forma, kai kaulų čiulpuose nepagaminama pakankamai kraujo plokštelių (trombocitų), raudonųjų (eritrocitų) ir baltųjų (leukocitų) kraujo kūnelių. Tai retai pasitaikanti būklė, galinti atsirasti bet kuriame amžiuje, vystytis arba lėtai, arba greitai.

Medicininis gydymas

Jei įmanoma, stengiamasi pašalinti ligą sukėlusią priežastį. Taip pat taikomas simptominis gydymas, priklausomai nuo pakenkimo laipsnio. Jei ląstelių sumažėję nelabai daug, užtenka gerti daug vandens, pritaikyti specialią dietą. Jei eritrocitų trūkumas didesnis, pilama eritrocitų masės. Jei yra krešėjimo sutrikimų – pilama trombocitų masės. Kai kuriais atvejais gali prireikti kaulų čiulpų transplantacijos – į organizmą įleidžiamos kamieninės kraujodaros ląstelės. Tokiu atveju, kai kaulų čiulpai naikinami dėl autoimuninio proceso ir negalima taikyti gydymo transplantacija, gydoma imunosupresantais (pavyzdžiui ciklosporinu, anti-timocitų globulinu, metilprednizolonu), kurie slopina organizmo puolimą prieš kaulų čiulpus. Taip pat skirtini kaulų čiulpus stimuliuojantys vaistai (pavyzdžiui filrastinas, kolonijas stimuliuojantis faktorius, eritropoetinas, kiti). Tai vaistai skatinantys kaulų čiulpuose gamintis daugiau specifinių ląstelių. Gydymas šiais vaistais dažnai derinamas su imunosupresiniu gydymu. Profilaktiškai, siekiant išvengti infekcijų, gali būti paskirta antibiotikų, nes organizmo atsparumas būna dramatiškai sumažėjęs. Tokiu atveju, kai aplastinė anemija yra sukelta dėl vėžio gydymo taikoma radioterapija ar chemoterapija, nutraukus gydymą, kaulų čiulpų funkcija atsistato. Nėščiosioms taikomos kraujo transfuzijos, o pagimdžius kaulų čiulpų funkcija irgi grįžta, tačiau jei taip neįvyksta, gydymas yra gyvybiškai reikalingas.

Į viršų