Agranulocitozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Agranulocitozė – tai būklė, kuomet periferiniame kraujyje neutrofilų skaičius yra mažesnis nei 100 mikrolitre. Neutrofilų skaičiaus kraujyje sumažėjimas vadinamas neutropenija. Neutropenija vadinamas neutrofilų skaičiaus sumažėjimas žemiau 1500/µL (< 1,5 x 109/l).

Priežastys

  • Pagrindinė priežastis – šalutinis medikamentų poveikis, nes granulocitus periferiniame kraujyje (kraujagyslėse) ardo kai kurie specifiniai baltymų kompleksai.

Agranulocitozę gali sukelti šie medikamentai:

a) vaistai nuo skausmo ir temperatūros (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pvz.: butadionas, analginas, fenacetinas (išimtas iš apyvartos), pipolfenas ir kt.);

b) traukulius slopinantys preparatai (vaistai nuo epilepsijos);

c) diabetą gydantys vaistai – sulfanilšlapalo dariniai;

d) psichotropiniai vaistai (vaistai, turintys poveikį centrinei nervų sistemai, naudojami psichiatrijoje);

e) skydliaukės funkciją slopinantys vaistai. Vartojant šių vaistų, atsiradusios agranulocitozės sunkumas priklauso ne nuo vaisto dozės, o nuo individualaus organizmo jautrumo.

  • Agranulocitozė gali atsirasti ir dėl toksinio poveikio kaulų čiulpams.

Priežastis gali būti:

a) jonizuojanti radiacija;

b) chemoterapiniai preparatai;

c) Fusarium grybelis (atsirandantis ant netinkamai žiemą laikytų grūdų paviršiaus).

  • Agranulocitozė gali būti ir imuninės kilmės (pvz., sergant sunkia sistemine raudonąja vilklige ar reumatoidiniu artritu, kuomet organizme gaminasi antikūnų, suardančių organizmo ląsteles).
  • Kai kurios sunkios infekcijos, užuot padidinusios granulocitų skaičių, sukelia jų sumažėjimą.

Į viršų