Agranulocitozė

• Pagrindinė priežastis – šalutinis medikamentų poveikis, nes granulocitus periferiniame kraujyje (kraujagyslėse) ardo kai kurie specifiniai baltymų kompleksai.

Agranulocitozę gali sukelti šie medikamentai:

a) vaistai nuo skausmo ir temperatūros (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pvz.: butadionas, analginas, fenacetinas (išimtas iš apyvartos), pipolfenas ir kt.);

b) traukulius slopinantys preparatai (vaistai nuo epilepsijos);

c) diabetą gydantys vaistai – sulfanilšlapalo dariniai;

d) psichotropiniai vaistai (vaistai, turintys poveikį centrinei nervų sistemai, naudojami psichiatrijoje);

e) skydliaukės funkciją slopinantys vaistai. Vartojant šių vaistų, atsiradusios agranulocitozės sunkumas priklauso ne nuo vaisto dozės, o nuo individualaus organizmo jautrumo.

• Agranulocitozė gali atsirasti ir dėl toksinio poveikio kaulų čiulpams.

Priežastis gali būti:

a) jonizuojanti radiacija;

b) chemoterapiniai preparatai;

c) Fusarium grybelis (atsirandantis ant netinkamai žiemą laikytų grūdų paviršiaus).

• Agranulocitozė gali būti ir imuninės kilmės (pvz., sergant sunkia sistemine raudonąja vilklige ar reumatoidiniu artritu, kuomet organizme gaminasi antikūnų, suardančių organizmo ląsteles).

• Kai kurios sunkios infekcijos, užuot padidinusios granulocitų skaičių, sukelia jų sumažėjimą.

Agranulocitozė gali būti nustatyta tik atlikus bendrą kraujo tyrimą, kuriame stebima absoliutus neutrofilų skaičiaus sumažėjimas < 100/μl (< 0,1 x 10⁹/l). Jūsų šeimos gydytojas, nustatęs agranulocitozę, nukreips Jus gydytojo specialisto – kraujo ligų gydytojo (hematologo) konsultacijai. Gydytojas hematologas toliau Jus tirs siekdamas nustatyti agranulocitozės priežastį. Hematologas gali rekomenduoti atlikti kaulų čiulpų aspiracinę punkciją ir biopsiją.