Tendinitas (sausgyslių uždegimas)

Tendinitą dažniausiai sukelia didelė sausgyslių, raumenų fizinė apkrova arba trauma. Tankiausiai sausgyslių uždegimai kamuoja sportininkus arba asmenis, dirbančius sunkų fizinį darbą. Tendinitas gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje, kur sausgyslė jungiasi su raumenimis ir kaulu. Dažniausiai pasitaiko Achilo sausgyslės uždegimas. Tai sausgyslės, jungiančios blauzdos raumenis su kulnakauliu, pažeidimas. Jį tankiausiai sukelia sausgyslės patempimas. Tai dažna ėjikų, tenisininkų, krepšininkų liga. Didesnė rizika susirgti šio tipo tendinitu – turintiems sutrumpėjusią Achilo sausgyslę. Trumpesnė sausgyslė gali būti įgimta arba įgyta nuolat dėvint aukštakulnius batus.

Neretai pasitaiko ir riešo tendinitas. Jis sukelia riešo skausmą ir patinimą.

Taip pat gali būti girnelės raiščių tendinitas. Dažniausiai pasitaiko šuolininkams į aukštį, krepšininkams, tinklininkams. Išsivysto taip pat dėl nuolatinės fizinės perkrovos. Dar gali būti didžiojo piršto, alkūnės, peties, klubo tendinitas.

Didesne tikimybe susirgti tendinitu yra vyresnio amžiaus žmonėms, nes laikui bėgant sausgyslės „susidėvi“, tampa mažiau elastingos, labiau pažeidžiamos. Taip pat poveikį turi kiti faktoriai: kaulų struktūros pakitimai (pavyzdžiui ne vienodo ilgio galūnės, kai vienai kliūva didesnė apkrova), kitos įvairios ligos (reumatinis artritas, podagra, psoriazinis artritas, infekciniai susirgimai) arba netgi neigiama organizmo reakcija į tam tikrus vaistus. Tendinitas gali pasireikšti ir susikaupus druskoms.

Ligos pradžioje gali būti jaučiamas tik nestiprus skausmas po didesnio fizinio krūvio (treniruotės, fizinio darbo). Palaipsniui skausmas jaučiamas jau ir fizinio krūvio metu, o vėliau ir ilsintis. Skausmingas net menkas prisilietimas prie pažeistos sausgyslės ar ploto aplink ją. Tendinito pažeista vieta patinsta, parausta, jaučiamas karštis. Ligonis negali pajudinti to sąnario, netoli kurio išsivystęs tendinitas.

Ūmaus tendinito atveju arba po sunkesnių traumų skausmas gali būti staigus, aštrus.

Paprastai tendinitas nustatomas gydytojui apžiūrėjus pažeistą vietą ir išklausius paciento nusiskundimų. Po traumos gali būti atliekama rentgenograma, kad įsitikinti, jog nėra lūžio. Taip pat gali būti naudojamas magnetinio rezonanso tyrimo metodas (impulsais nustatoma kiek yra pažeista sausgyslė ir ar reikalinga operacija), echoskopija (parodo sausgyslių struktūros pakitimus).

Ankstyvoje tendinito stadijoje, siekiant palengvinti uždegiminius procesus, rekomenduojamas konservatyvus gydymas – poilsis. Bet tik ligos pradžioje. Vėliau reikėtų kaip galima greičiau pradėti daryti fizinius pratimus. Rekomenduojami tempimo, raumenų stiprinimo pratimai, ledo kompresai, ultragarsinės procedūros, lazerinė arba magnetinė fizioterapija, nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, vaistai nuo skausmo. Galima naudoti įvairius įtvarus, tvarsčius. Gydant tendinitą kartais naudojami kortikosteroidai. Jie greitai sumažina uždegimą ir skausmą, bet gali sukelti sausgyslių plyšimą. Labai retais atvejais gali prireikti ir antibiotikų pagalbos. Jei sausgyslė trūkusi, pažeista vieta smarkiai ištinusi, ankstesnis gydymas nepadeda ir jos skausmas užsitęsia, gali tekti galūnę gipsuoti arba operuoti. Operuotis gydytojai pataria jauniems ir aktyviai sportuojantiems pacientams, o konservatyviai gydytis – senesnio amžiaus asmenims. Po operacijos pasveikstama per 6 savaites. Reabilitacija gali užtrukti 2–3 mėn. Reabilitacijos metu laipsniškai daromi tempimo, raumenų stiprinimo pratimai. Sprotininkams vėl grįžti į sportinę veiklą leidžiama po 3–4 mėn.

Tendinito atveju labai veiksminga dėti ledo kompresus 20–30 min.

Skausmą ir spazmus gerai slopina atsargūs patempimai. Jei blauzda patinusi, koją reikia pakelti. Jei šių pratimų metu skausmas sustiprėja, nedelsiant reikia baigti tampyti sausgyslę.

Negydant paprastas tendinitas gali peraugti į lėtinę formą. Tuomet liga sunkiau gydoma, užtrunka daugiau laiko ir skausmas tampa nuolatiniu palydovu.

Tendinitas labai susilpnina sausgyslės atsparumą. Traumos atveju ji gali greičiau plyšti.

Svarbiausia profilaktikos priemonė – fiziniai pratimai. Pradėti sportuoti reikia nuo lengvų pratimų, mažų apkrovų. Tempą ir apkrovas didinti palaipsniui. Nereikia pulti dirbti „iš visų jėgų“. Pajutus skausmą, reikia mažinti apkrovas, tempą arba visai nustoti sportuoti ar dirbti. Paprasčiausiai pailsėti ir tik po to tęsti užsiėmimus. Labai svarbu tinkamai pasirinkti avalynę.