Stuburo iškrypimas

Stuburo iškrypimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Pagrindinės priežastys: 1. Įgimtos stuburo ar kitos ligos. Kai kuriais atvejais kūdikis jau gimsta su stuburo iškrypimu. Taip atsitinka dėl neteisingai susiformavusių stuburo slankstelių, gimdymo traumos, įgimtų raumenų ar nervų ligų, kitų priežasčių. 2. Netaisyklinga laikysena. Dėl nuolatinės netaisyklingos stuburo padėties, pertempiami stuburo raiščiai, stuburas iškrypsta. 3. Osteoporoziniai stuburo slankstelių lūžimai. Vystantis osteoporozei (kaulų retėjimui), stuburo slanksteliai tampa trapūs ir gali lūžti net ir be jokios didesnės traumos. Dažniausiai stuburo slanksteliai susiploja, todėl formuojasi stuburo iškrypimas, dažniausiai kupra, kitaip dar vadinama „našlės kuprele”; 4. Genetinis polinkis. Jei šeimoje kas nors serga stuburo iškrypimu, tikimybė susirgti kitam šeimos nariui yra apie 20 proc. Stuburo iškrypimai skirstomi: 1. Skoliozę – stuburo iškrypimas į šoną. Dėl šio iškrypimo stuburas, žiūrint iš nugaros, atrodo panašus į raidę S ar C. 2. Kifozę – tai per gilus stuburo linkis į užpakalį, žmogus atrodo susikūprinęs. 3. Lordozę – per gilus stuburo išlinkimas į priekį, žmogus atrodo stipriai atsilošęs.

Pastebimas stuburo iškrypimas į šoną, priekį ar užpakalį; Esant skoliozei, gali atrodyti, kad žmogaus, stovinčio tiesiai, vienas petys yra aukščiau už kitą, ar vienas klubas aukščiau už kitą, matomas nelygus liemuo, nevienodai atsikišusios mentės; Iškrypusio stuburo dažniausiai neskauda, tačiau kai kuriais atvejais žmogus gali jausti nugaros skausmą ilgiau pasėdėjęs ar pastovėjęs. Stuburo iškrypimas, atsirandantis vaikystėje ar paauglystėje dėl netaisyklingos laikysenos, dažniausiai neprogresuoja ir praeina, koregavus laikyseną, darant fizinius pratimus. Tačiau dėl kitų ligų (įgimtų kaulų, raumenų ar nervų ligų, kitų) atsiradęs stuburo iškrypimas, vaikui augant, dažniausiai tik progresuoja, todėl gali reikėti imtis rimtų gydymo priemonių.

Norėdamas nustatyti stuburo iškrypimą, gydytojas turi atidžiai apžiūrėti pacientą – įvertinti jo laikyseną, apžiūrėti nugarą, stuburą, išmatuoti kojų ilgį. Stuburo rentgeno nuotraukos reikalingos slankstelių lūžimams, įgimtoms deformacijoms nustatyti, taip pat stuburo iškrypimo laipsniui įvertinti.

Gydymas priklauso nuo iškrypimo tipo ir laipsnio, nuo sergančiojo amžiaus ir kitų veiksnių. Jei vaikui nustatomas nedidelio laipsnio stuburo iškrypimas, ir vaikas jau beveik nebeauga (yra maža tikimybė, kad iškrypimas didės), gydytojas galbūt nerekomenduos jokio gydymo, o paliks sergantįjį stebėjimui, tai yra reikės apsilankyti pas gydytoją kas 3-6 mėnesius pakartotinėms apžiūroms, kurių metu gydytojas patikrins, ar stuburo iškrypimas progresuoja. Esant didesnio laipsnio, progresuojančiam stuburo iškrypimui, gali būti pasiūlyti šie gydymo metodai:

Specialūs įtvarai, kurie stabdo iškrypimo progresavimą. Įtvarai yra efektyvūs tik dar augantiems vaikams su nelabai dideliu stuburo iškrypimu. Gydytojas ortopedas parinks vaikui tinkantį įtvarą, paaiškins, kaip ir kiek laiko jį reikia dėvėti.

Operacinis gydymas siūlomas greitai augantiems vaikams su dideliu stuburo iškrypimu. Operacijos metu gydytojas sutvirtina stuburą specialiomis metalinėmis ar kaulinėmis plokštelėmis, varžtais ir strypais. Jau antrą ar trečią dieną po operacijos vaikas gali vaikščioti, o per keletą savaičių – grįžti prie normalios veiklos. Dėl osteoporozinių slankstelių lūžimų atsiradęs stuburo iškrypimas dažniausiai nėra gydomas. Pagrindinis uždavinys šiuo atveju – stabdyti osteoporozės progresavimą, užkirsti kelią kitiems slankstelių ir kitų kaulų (šlaunikaulio, riešų) lūžimams.

Jei laiku negydomas didelio laipsnio stuburo iškrypimas, bėgant laikui, jis gali progresuoti. Labai iškrypęs stuburas sumažina plaučių talpą, todėl ligonį gali varginti dusulys, dažniau sergama plaučių ligomis. Stipriai iškrypusį stuburą turintiems žmonėms taip pat dažniau skauda nugarą ar strėnas. Be to, daugumai žmonių labai svarbūs ir kosmetiniai stuburo iškrypimo aspektai.

Taisyklingos laikysenos įgūdžių ugdymas nuo mažens, netaisyklingos laikysenos ankstyva korekcija.

Teisingas darbo ir poilsio režimas, taisyklinga pilnavertė mityba.

Pakankamas fizinis aktyvumas.

Rekomenduojama visavertė dieta, turinti pakankamai vitaminų (ypač vitamino D) ir mineralų (kalcio, magnio, cinko). Šios medžiagos yra itin svarbios kaulo formavimuisi. Pakankamai kalcio ir vitamino D turi gauti ne tik augantys vaikai ir paaugliai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys po menopauzės osteoporozės profilaktikai.

Rekomenduojami pratimai, stiprinantys pilvo, nugaros raumenis. Stiprūs šios grupės raumenys tarsi prilaiko stuburą taisyklingoje padėtyje, neleidžia jam iškrypti. Patartina judėti, sportuoti. Ypač tinka plaukiojimas. Venkite sporto šakų, apkraunančių stuburą – bėgiojimo, šuolių, tinklinio, krepšinio.

Pratinkitės prie taisyklingos laikysenos. Miegoti patariama ant standaus neįdubusio čiužinio, nedidelės plokščios pagalvės. Pasirinkite patogią kėdę ir darbo stalą. Vaiko rašomąjį stalą ir kėdę pritaikykite vaiko ūgiui.