Reumatoidinis artritas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Reumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis.

Medicininis gydymas

Kartais gali praeiti keletas mėnesių, kol reumatoidinio artrito diagnozė tampa aiški. Diagnozei nustatyti atliekama: 1. sąnarių rentgenogramos; 2. bendrieji tyrimai – jie parodo uždegiminio proceso aktyvumą; 3. kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius; 4. sąnario punkcija (įdūrimas į sąnario ertmę plona adata) bei gauto sąnarinio skysčio ištyrimas.
Nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau laiku pradėjus tinkamą gydymą (geriausia – per pirmą ligos pusmetį) galima pristabdyti ligos progresavimą ar pasiekti ilgalaikio palengvėjimo. Gydymą turi paskirti gydytojas-reumatologas! Gydymui naudojami vaistai: 1. Baziniai medikamentai (ligą modifikuojantys vaistai) – vaistai, veikiantys patį ligos vystymąsi. Jie mažina uždegimo aktyvumą, stabdo ligos progresavimą, tačiau gali sukelti ir nemažai šalutinių reiškinių, dėl kurių jus perspės gydantis gydytojas. Kiekvienas, sergantis reumatoidiniu artritu, turi būti gydomas bent vienu iš šių vaistų. Išimtys daromos tik tuomet, kai yra rimtų gretutinių ligų, arba šių vaistų negalima vartoti dėl atsiradusių komplikacijų. Pagrindiniai šios grupės vaistai: antimaliariniai vaistai (chlorochinas ir hidroksichlorochinas), sulfasalazinas, leflunomidas, aukso preparatai, imunosupresantai: azatioprinas, metotreksatas, ciklofosfamidas; kiti. 2. Gliukokortikoidai (prednizolonas, metilprednizolonas) – tai hormonai, slopinantys uždegimus. Jų gali būti skiriama tabletėmis gerti, injekcijomis į raumenis, veną, ar į labiausiai pažeistus sąnarius. Paūmėjimo metu skiriamos didesnės jų dozės, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios. Mažinimo tempą ir dozės dydį turi nustatyti gydytojas! 3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, voltarenas, naproksenas, indometacinas, ketoprofenas, piroksikamas, kiti) – šie vaistai sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegimo simptomus, tačiau jie nestabdo ligos progresavimo. Gydymui gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, masažas. Jei sąnariai labai skausmingi ar deformuoti, gali tekti nešioti specialius įtvarus (tačiau dauguma jų yra skirti ne visai dienai – jie turi būti reguliariai nuimami, o sąnariai mankštinami). Kai kuriais atvejais prireikia chirurginio gydymo – sąnarių protezavimo ar sąnarius koreguojančių operacijų.
 
Šiuolaikinio reumatinių ligų gydymo pamatą sudaro patogenezinė terapija ligą modifikuojančiais vaistais, tarp kurių vis didesnes pozicijas užima biologiniai vaistai. Biologiniais preparatais vadinami panaudojant biotechnologijas pagaminti vaistai, kurių gydomasis poveikis daugiausia susijęs su slopinamuoju poveikiu uždegimo medžiagoms – citokinams. Taip užblokuojamas reumatinis uždegimas. Biologiniai vaistai pasižymi dideliu gydomuoju veiklumu, daugeliu požiūrių neturi alternatyvos.
Biologinė terapija gydant reumatines ligas Lietuvoje jau taikoma nuo 2000 metų. Pradžioje tokiu būdu buvo gydomi pavieniai ligoniai, sergantys reumatoidiniu artritu. Vėliau plėtėsi ne tik besigydančiųjų šiais vaistais ratas, bet ir ligų, kurias galima gydyti biologinės terapijos vaistais, bei Lietuvos reumatologijos skyrių, kuriuose ši terapija taikoma, sąrašas. Šiandien Lietuvoje biologinė terapija taikoma 5 didžiųjų Lietuvos miestų ligoninėse, turime 4 preparatus (3 iš jų yra TNF blokatoriai, 1 – veikiantis CD20 B ląsteles), biologinę terapiją galime skirti ne tik sergantiesiems reumatoidiniu artritu, bet ir ankiloziniu spondilitu, psoriaziniu artritu bei juveniliniu idiopatiniu artritu.

Į viršų

Gydytojai

Ortopedas traumatologas

Reitingas

Vilnius

Ortopedas traumatologas

Reitingas

Vilnius

Ortopedas traumatologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų