Uretritas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Pirmiausiai gydytojas išklauso ligonio nusiskundimų, išsiaiškina išskyrų pasirodymo laiką po lytinių santykių, šlapinimosi pobūdį, nustato klinikinį vaizdą. Po to atliekami laboratoriniai tyrimai. Paprasčiausias tyrimo būdas- mikroskopinis šlapimo tyrimas, kuriame sergant uretritu randama leukocitų.

Patikimiausia yra pasėlis audinių kultūroje. Taip pat labai perspektyvus, nors ir brangus, yra serologinis tyrimo metodas. Chlamidijų antigenai nustatomi nustatomi fluorescuojančių antikūnių metodu. Dar gali būti atliekamas brendras kraujo tyrimas, reaktyviojo baltymo testas. Moterims galima atlikti ultragarsinį dubens tyrimą, nėštumo testą

Norint nustatyti, ar pažeista tik priekinė šlapimo kanalo dalis, ar visas šlapimo kanalas, atliekama dviejų stiklinių arba Tomsono mėginys. Ligonis nusišlapina pirma į vieną stiklinę, o po to į kitą. Jei pirmoje stiklinėje šlapimas drumstas, o antroje skaidrus, vadinasi uždegiminis procesas lokalizuojasi tik priekinėje šlapimo kanalo dalyje, o jei šlapimas drumstas abiejose stiklinėse – pažeistas visas šlapimo kanalas.