Šlapimo nelaikymas

Skiriami šeši pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai pagal nelaikymą sukėlusią priežastį.

• Šlapimo nelaikymas dėl įtampos. Daugeliui moterų vyresniame amžiuje, o ypač daug kartų gimdžiusioms, susilpnėja dubens dugno raumenys, kiek nusileidžia apatiniai šlapimo takai, sutrikdoma uždaromojo šlaplės aparato funkcija. Dėl to padidėjus spaudimui šlapimo pūslėje, kažką keliant, čiaudint, kosint, nepavyksta sulaikyti šlapimo.
• Šlapimo nesulaikymas (skubos nelaikymas). Šiai šlapimo nelaikymo rūšiai būdinga tai, kad nesugebama kontroliuoti šlapimo pūslės funkcijos atsiradus staigiam norui šlapintis. Lemiantis šios nelaikymo rūšies faktorius yra stiprus noras šlapintis, kurį lydi aktyvus, sunkiai suvaldomas šlapimo pūslės susitraukimas.
• Mišrus šlapimo nelaikymas. Tai dviejų pirmųjų šlapimo nelaikymų derinys.
• Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės. Esant perpildytai šlapimo pūslei uždaromasis aparatas nesugeba užtvenkti šlapimo tekėjimo. Šis šlapimo nelaikymo variantas stebimas tiems ligoniams, kuriems yra lėtinis šlapimo susilaikymas ar maža šlapimo pūslė (net mažas šlapimo kiekis perpildo maža pūslę ir šlapimas nevalingai išteka).
• Neurogeninis šlapimo nelaikymas. Tai šlapimo nutekėjimo sutrikimas, esant nervinės reguliacijos sutrikimui. Gali būti po nugaros smegenų traumų, esant periferinės ir centrinės nervų sistemos ligoms (demencija, parkinsonizmas, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir kt.), įgimtiems defektams. · Pooperacinis šlapimo nelaikymas. Dažniausiai pasireiškia po prostatos pašalinimo operacijos. Tokiems ligoniams dažniausiai atsiranda šlapimo nelaikymas vertikalioje padėtyje, horizontalioje dažniausiai pavyksta gerai pripildyti šlapimo pūslę.

Ūminis šlapimo nelaikymas (praeinantis) pasireiškia 15-30 proc. vyresnio amžiaus pacientų ir net pusei patekusių į gydymo įstaigą dėl ūminių ligų ar būklių. Pagrindinės šlapimo nelaikymo priežastys tiesiogiai nėra susiję su šlapimo takais. Galimos priežatys: ūminės ligos; kvėpavimo sistemos infekcija (pneumonija), smegenų kraujotakos sutrikimai (insultas); širdies nepakankamumas; pažinimo procesų sutrikimas (demencija, delyras); psichologinės priežastys (depresija, neurozė); sutrikęs judėjimas; skausmas; aplinkos faktoriai: nepažįstama aplinka, buities trūkumai; didelio skysčių kiekio vartojimas; vidurių užkietėjimas; vaistai.

Pacientams, kurių šlapimo pūslė ypač aktyvi, sudėtinga sėkmingai kontroliuoti šlapinimąsi. Stiprus noras atsiranda staiga, dažnai staiga pakeitus padėtį, atlikus skubų judesį. Būdinga tai, kad staiga užsinorėjus šlapintis, dalis šlapimo gali nevalingai ištekėti nepasiekus tualeto, išgirdus tekantį vandenį, išgėrus kiek nors skysčių. Reikšmingas požymis yra dažnesnis dieninis ir naktinis šlapinimasis. Tenka šlapintis kas kelias valandas, kartais ir dažniau. Šlapimo nelaikymo dėl įtampos metu būdingas šlapimo ištekėjimas fizinio krūvio metu, sučiaudėjus, kosint, juokiantis ir panašiose situacijose. Naktį netenka dažnai prabusti dėl noro šlapintis. Šlapimo nelaikymo problema dažnesnė vyresniame amžiuje, ypač moterims. Tam tikrose situacijose nesugebama valingai sulaikyti šlapimo. Gydymas ilgas, reikalaujantis daug pastangų.

Nesigydykite patys!!! Kadangi šlapimo nelaikymas tik ligos simptomas, svarbu nustatyti pagrindinę ligą. Gydymui taikomos bendrosios priemonės (mankšta, šlapimo pūslės treniravimas), medikamentai ir chirurginis gydymas. Šlapimo pūslės treniravimas pagal specialią programą pripažįstamas kaip vienas veiksmingiausių gydymo metodų. Gydant šiuo būdu ligoniai skatinami retinti šlapinimąsi, ilginti intervalus tarp šlapinimosi. Vykdydami pūslės treniravimo pūslės programą pacientai nuolatos pildo šlapinimosi grafiką. Sužinoję intervalų tarp šlapinimosi trukmę, stengiasi valingai sulaikyti šlapinimąsi ir prailginti juos. Mankšta, skirta dubens dugno raumenims stiprinti, labai svarbi esant įtampos šlapimo nelaikymui. Europos valstybėse yra gana paplitusi elektrinė apatinių šlapimo takų stimuliacija. Šlapimo nelaikymo gydymui naudojami uroseptikai ir antibiotikai, anticholinerginiai medikamentai (oksibutinas, tolterodinas, flavoksatas), spazmolitikai, tricikliniai antidepresantai. Svarbu, kad gydymą paskirtų specialistas, nuodugniai ištyręs ligonį. Klimakterinio periodo moterims dažnai skiriama pakaitinė hormonų terapija. Chirurginis gydymas yra taikomas retai, kai nepadeda kiti gydymo metodai. Ligoniai gali naudoti įvairius įklotus, sauskelnes, priklausomai nuo lyties bei nevalingai ištekančio šlapimo kiekio. Šlapimo pūslės katerizacija taikoma tik išimtinais atvejais, kadangi tai susiję su šlapimo takų infekcijos rizika ir didesniu mirtingumu.

Ligoniams, kurie nelaiko šlapimo, dažnos tarpvietės grybelinės infekcijos(candida), celiulitas ir opos dėl nuolatinio vilgymo šlapimu. Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažnesni kritimai ir kaulų lūžiai dėl paslydimo ant šlapimo. Ligoniams, nesulaikantiems šlapimo, dažnos depresijos, seksualinė disfunkcija.

Svarbu senyvo amžiaus žmonėms mažinti vartojamų skysčių kiekį vakare. Šlapimo nelaikymo profilaktikai rekomenduojama mankšta nėštumo metu ir po gimdymo. Cezario pjūvio operacija ypač vyresniame amžiuje gimdančiai moteriai taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką. Pakaitinės hormonų terapijos skyrimas klimakterinio amžiaus moterims, jei nėra kontraindikacijų, taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką. Ligoniams, sergantiems įvairiomis nervų sistemos ligomis, taikoma šlapimo pūslės katerizacija.