Nefritas ūmus. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Ūmus intersticinis nefritas – tai ūmus inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio (audinys tarp kanalėlių) uždegimas.

Priežastys

Daugelis veiksnių ir ligų gali sukelti inkstų intersticinio audinio bei kanalėlių pažeidimą. Vaikams dažniausiai ūmų intersticinį nefritą sukelia sisteminė bakterinė infekcija. Tai gali būti difterija, bruceliozė, streptokokinė infekcija, toksoplazmozė, mikoplazminė infekcija ir kitos. Ūmaus uždegimo priežastimi gali būti ir virusai: citomegalo, hanta, epšteinbaro virusai. Suaugusiems dažniausia ūmaus intersticinio nefrito priežastis yra šalutinis medikamentų poveikis. Daugelis medikamentų gali sukelti inkstų pakenkimą, tačiau dažniausiai tai antibiotikai (meticilinas, ampicilinas, cefalosporinai, rifampicinas), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai (tiazidiniai, kilpiniai), alopurinolis, cimetidinas. Taip pat ūminis nefritas gali pasireikšti po inkstų transplantacijos, sergant sarkoidoze, Sjorgeno sindromu, sistemine raudonąja vilklige. 30% atvejų ligą sukėlęs veiksnys visai nenustatomas. Kaip liga išsivysto, nėra visiškai aišku. Manoma, kad svarbiausi yra imuniniai veiksniai, panašūs į alerginę reakciją. Uždegimas yra lydimas intersticinio audinio pabrinkimo, todėl yra spaudžiami kanalėliai, kraujagyslės, sutrinka glomerulų, viso inksto kraujotaka, ima vystytis ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas (žr. ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas).

Į viršų