Nefritas ūmus. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Ūmus intersticinis nefritas – tai ūmus inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio (audinys tarp kanalėlių) uždegimas.

Ligos eiga

Ligos pasireiškimas labai įvairus – nuo visiško simptomų nebuvimo, iki ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo. Ligoniai gali karščiuoti, jiems skauda sąnarius, odoje stebimas bėrimas. Ligonius vargina stiprūs abipusiai, labai retai vienpusiai, juosmens skausmai. Sutrenkimas juosmenyje tokiems ligoniams labai skausmingas. Ligoniams sumažėja šlapimo (oligurija) ar jo būna labai daug (poliurija). Rečiau visai susilaiko šlapimas (anurija). Atsiranda tinimai, gali pakilti kraujo spaudimas. Kraujyje padidėja kreatinino, šlapalo, kurie rodo pablogėjusią inkstų funkciją, padaugėja eozinofilų (kraujo ląstelių, kurių padaugėja alergijos metu), imunoglobulino E, kuris taip pat yra alergijos požymis. Šlapime randama leukocitų, eritrocitų, leukocitinių cilindrų, baltymo. Tiriant echoskopu inkstai dideli, išburkę. Liga prasideda staiga. Dažniausiai po kelių dienų ar savaičių nuo medikamentų vartojimo pradžios. Medikamento dozė nėra svarbi, nes tai alerginė reakcija. Nutraukus medikamentų vartojimą ir tinkamai gydant, ligoniai dažniausiai greitai pasveiksta. Į lėtinį intersticinį nefritą liga pereina retai.

Į viršų