Inkstų akmenligė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Inkstų akmenligė – tai liga, kurios metu inkstų taurelėse, geldelėse susidaro akmenų. Tai gana dažna, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse, liga. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Paprastai akmenligė išryškėja 30-60-tais gyvenimo metais. Akmenų inkstuose gali būti tik vienoje pusėje ar abipus.

Priežastys

Inkstų akmenligės priežastys nėra visiškai aiškios. Yra keletas faktorių, turinčių įtakos inkstų akmenligės išsivystymui. Inkstų akmenlige dažniau serga žmonės šilto klimato kraštuose, manoma kad taip yra dėl gausesnio prakaitavimo, nes prakaituojant susidaro mažesnis šlapimo kiekis; be to, veikiant saulės spinduliams odoje gaminasi daugiau vitamino D, kurio pagalba iš žarnyno į kraują, o vėliau ir į šlapimą patenka kalcio, o taip pat turi įtakos akmenligės išsivystymui. Labai svarbus per dieną išgeriamas skysčių kiekis, daug baltymų, druskos turinčio maisto vartojimas. Inkstų akmenligė dažnesnė:
  • esant tam tikroms paveldimoms inkstų ligoms, podagrai;
  • esant padidėjusiai prieskydinių liaukų funkcijai;
  • po stuburo traumų ar kitų ligų sutrinkus šlapimo nutekėjimui iš šlapimo pūslės;
  • esant lėtiniams viduriavimams;
  • po žarnyno operacijų.

Kai kurie medikamentai gali turėti įtakos akmenų susidarymui (pvz., sulfanilamidas). Yra akmenų, kurie susidaro tik esant tam tikrai šlapimo takų infekcijai (Proteus, Pseudomonas, Klebsiella). Tokie akmenys būna koraliniai, labai greitai auga. Taigi esant tam tikrų medžiagų pertekliui, šlapime iškrenta kristalai, kuriems augant susidaro akmenys. Pagal cheminę sudėtį šlapimo takų akmenys gali būti uratiniai (iš šlapimo rūgšties), karbonatiniai (iš kalcio druskų), oksalatiniai (iš rūgšties druskų), fosfatiniai (iš fosfatų), cistininiai (iš cistino rūgšties). Tačiau dažniausiai akmenys būna mišrūs, susidarę iš kelių medžiagų.

Į viršų