Inkstų akmenligė

• esant tam tikroms paveldimoms inkstų ligoms, podagrai;
• esant padidėjusiai prieskydinių liaukų funkcijai;
• po stuburo traumų ar kitų ligų sutrinkus šlapimo nutekėjimui iš šlapimo pūslės;
• esant lėtiniams viduriavimams;
• po žarnyno operacijų.

Kai kurie medikamentai gali turėti įtakos akmenų susidarymui (pvz., sulfanilamidas). Yra akmenų, kurie susidaro tik esant tam tikrai šlapimo takų infekcijai (Proteus, Pseudomonas, Klebsiella). Tokie akmenys būna koraliniai, labai greitai auga. Taigi esant tam tikrų medžiagų pertekliui, šlapime iškrenta kristalai, kuriems augant susidaro akmenys. Pagal cheminę sudėtį šlapimo takų akmenys gali būti uratiniai (iš šlapimo rūgšties), karbonatiniai (iš kalcio druskų), oksalatiniai (iš rūgšties druskų), fosfatiniai (iš fosfatų), cistininiai (iš cistino rūgšties). Tačiau dažniausiai akmenys būna mišrūs, susidarę iš kelių medžiagų.

Ūminio inkstų akmenligės priepuolio diagnozė nustatoma atliekant spiralinę kompiuterinę tomografiją, intraveninę urogramą ar retrogradinę pielogramą. Paprastas rentgeninio tyrimo metodas nėra jautrus akmenligės diagnozavimo būdas, kadangi kai kurie akmenys nėra radiokontrastiniai ir jų gali nesimatyti.

Šlapime galima stebėti kristalus, iš kurių ir formuojasi inkstų akmenys. Priepuolio metu šlapime gali būti eritrocitų, leukocitų. Prisidėjus šlapimo takų infekcijai šlapime randamos bakterijos. Norint išsiaiškinti akmenų kilmę, tenka atlikti kraujo tyrimus. Tiriama šlapimo rūgšties, kalcio, prieskydinių liaukų hormono koncentracija. Surinkus paros šlapimą, jame taip pat tiriama šlapimo rūgšties, kalcio, oksalatų, citratų koncentraciją. Tikslią akmenų sudėtį pavyksta nustatyti kristalografijos metodais, kai ištiriamas pasišalinęs akmenukas, tačiau kasdieninėje praktikoje tai retai taikoma.

Inkstų dieglio metu ar po jo reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima stebėti ir tinkamai gydyti ligonį, nustatyti ar akmenukas tikrai pasišalino praėjus priepuoliui. Kitų pilvo organų ligų simptomai gali būti labai panašūs į inkstų dieglio simptomus, todėl nediagnozuokite sau ligos patys. Priepuolio metu skiriami spazmolitikai, nuskausminantys medikamentai, rekomenduojama gerti daug skysčių, kartais padeda šilta vonia. Šilta vonia ne tik plečia šlapimtakius, bet ir sumažina skausmą. Mažesni nei 5 mm akmenukai paprastai pasišalina savaime. Didesni kaip 8 mm akmenys dažniausiai „užstringa”. Jei akmenukas pats nepasišalina, gali tekti jį ištraukti iš šlapimtakio specialios kilputės pagalba ar atlikti akmenų šalinimo operaciją. Ne priepuolio metu ligoniams rekomenduojama gerti daug skysčių (2-3 litrus per dieną), kad šlapimo per parą būtų daugiau kaip 2 litrai, riboti druskos (maksimaliai 2-3 g per dieną), baltymų kiekį dietoje, rekomenduojami citrusiniai vaisiai, uogos, daržovės. Labai tinka takažolių, beržų lapų, krapų arbata, spanguolių uogos. Nustačius šlapimo takų akmenų cheminę sudėti, tam tikrais atvejais gydymas kiek skiriasi. Jei akmenys oksalatiniai – reikia riboti riešutų, šokolado, ankštinių daržovių kiekį racione. Esant podagrai ir uratiniams akmenims – reikėtų mažiau valgyti mėsos patiekalų, ypač subproduktų (smegenų, inkstų, plaučių). Akmenligės atveju dėl per didelio kalcio kiekio šlapime skiriami tiazidiniai diuretikai. Kadangi akmenys dažnai susidaro rūgščiame šlapime, tai šlapimo šarminimas gali sumažinti akmenų susidarymo tikimybę. Tam skiriamas kalio citratas. Inkstų akmenys gali būti šalinami litotriptoriaus pagalba, kai tam tikromis bangomis suskaldomi akmenys, esantys inkstų geldelėje ar šlapimtakyje, o atskilę gabaliukai gali pasišalinti savaime.

Šlapimo išsiskyrimo problemoms:

Šlapimo išsiskyrimą paskatins saldymedžio šaknų arbata.

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, 45 min. aušinkite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

 Drebulės žievės nuoviras (1:20) gydo inkstų ligas.

Naktį šlapimo nelaikantiems vaikams pasiūlykite jonažolės, bruknių lapų ir uogų nuovirų.

Nuo šlapimo pūslės uždegimo padės spanguolių ekstraktas, nes jis trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės.

Inkstų akmenligei:

Žemuogių lapai              50,0 g

Aviečių lapai                  20,0 g

Juodųjų serbentų lapai   30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, 45 min. aušinkite, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Arbūzus reikia valgyti sergant tulžies pūslės bei inkstų akmenlige.

Vonios:

Inkstų ir šlapimo pūslės ligos

Sumaišykite po 150 g beržų lapų, takažolių, šalavijų lapų, užplikykite 4 l vandens, palikite 2–3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (34–36 laipsnių C temperatūros).

Šlapimo pūslės ir jos latakų akmenligė

200 g viksvų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią. Gydymo kursas 6–7 vonios.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".